Nepartiniai aidai
Šeimos (ne)griovimo metas…
2021-04-06
Šeima, giminė, vaikai,- išgirdus šiuos žodžius kažkas tarsi suvirpa viduje. Ir turbūt todėl, darosi pikta, kai šias, daugeliui šventas sąvokas bandoma iškraipyti. Bjauru, kai jas bandoma įvilkti į liberalų-hedonistinį rūbą. Dar bjauriau, kai visa tai apvelkame tariamomis „žmogaus teisėmis“,- kurios irgi svarbios visiems. Aš jau nekalbu apie manipuliacinį skirstymą,- „tradicinė šeima“, tuo tarsi pasakant, kad egzistuoja dar kažkokia tai kitokia šeima. Ne, jokios kitokios šeimos nėra ir būti negali, tad žodis „tradicinė“,- nereikalingas. Šeima yra ir, labai tikiuosi, bus vienintelė,- vaikai, tėvai, seneliai… Prisidėjus dėdėms ir tetoms iš šeimos jau išaugs giminė, šis žodis kiekvienam lietuviai irgi šventas.
Bet pradėkime iš toliau. Niekam ne paslaptis, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja, kad jis mažėja ir visoje Europoje. Kalbėkime tiesiai, jeigu padėtis nesikeis, neliks ne tik Lietuvos, neliks viso Senojo žemyno,- kultūros, civilizacijos lopšio. Žinoma, gera, įdirbta vieta tuščia nebūna. Tad ir senelė Europa bus užimta tų, kurių nemažėja, kurių šeimos tvirtos, ir juose gimsta daug vaikų. Beje, skaitant pesimistiškiausias prognozes, tai įvyks netrukus, už kokio 150-200 metų. Tačiau, panašu, kad tiek ES viršūnės, tiek mūsų valdžia, siekia šį procesą dar pagreitinti. Juk daugiausia vaikų gimsta šeimose. Išnaikink šeimą, ištrink ją iš mūsų atminties, iš mūsų sąmonės, ir gimstamumas dar labiau sumažės. Lytinis aktas liks tik malonumo šaltiniu, farmacijos bendrovės pasirūpins, kad „nepageidaujamų“ suartėjimų pasekmių nebūtų, ir kam ta šeima. Gyvenkime, džiaukimės, mylėkimės, o po mūsų nors ir tvanas.
Į hedonistinį chorą įsijungia „naujieji šeimos teoretikai“. Pagal juos, šeima – žmonės vedantys bendrą ūkį, ir prisiėmę įsipareigojimus vienas kitam. Paprasčiau, du studentai, kambariokai, veda bendrą ūkį, kartu perka maistą, jų biudžetas iš vis bendras. Tad bereikia, kad jie prisiimtų įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu ir jie iškart tampa šeima. Tiesa, o jeigu kambariokų trys ar penki… Persikeli į kitą kambarį,- sukuri kitą šeimą. Paprasta ir aišku. O iš tiesų,- šeima paprasčiausia diskredituojama. Juk jeigu BET KOKIE santykiai yra šeima, vadinasi ji išnyksta, lieka tik fikcija. Juk šeimą sugriauti galima nebūtinai ją uždraudus, galima elgtis ir priešingai,- bet ką laikyti šeima.
Kam tai naudinga? O gi tiems, kurie po poros šimtų metų bus Europos šeimininkai, beje, ten šeimos tvirtos, o už visokias seksualines perversijas užmėto akmenimis.
Baisiausia, kad „naujosios šeimos samprata“ jau užėmė savo tvirtas pozicijas mūsų sąmonėje (ar pasąmonėje). Neseniai turėtoje diskusijoje, kas vis tik ta šeima, nelabai kas ir sugebėjo apibrėžti. O juk tai taip paprasta, jeigu atmesti visus naujamadiškumus.
Taigi, žmonės susituokia, nes nori būti kartu, čia suprantama. Tai sutuoktiniai, ir jie gali gražiai ir laimingai nugyventi visą savo amžių išlikdami sutuoktiniais, jokie giminystės ryšiai jų nesės. Bet atsiradus vaikučiui, sutuoktiniai tampa giminėmis, maža to, tiek vyro, tiek žmonos tėvai tampa seneliais, atsiranda dėdės ir dėdienės, žodžiu, du, visai buvę svetimi žmonės, tarsi sujungiu dvi gimines į vieną. Tai – nuostabu. Prieš kelis šimtus metų, toks valdovų susigiminiavimas lėmė tarp valstybių taiką ir bendradarbiavimą. Iš čia paaiškėja ir šeimos tikslas,- susilaukti palikuonių. Čia paaiškėja ir kodėl šeima naudinga visuomenei,- jie susilaukė vaikų, jie juos auklės ir prižiūrės, kol tie taps pilnateisiais visuomenės nariais, kurie mokės mokesčius, uždirbs pensijas savo vaikams ir seneliams, kol patys susituoks, susilauks vaikų… Ir taip ciklas tęsis be galo.
O dabar pabandykite atsakyti, o koks tikslas vienalyčių santuokų? Kokia iš šių santuokų nauda visuomenei? Jokios. Bet, kaip vienas oponentas pabrėžė aukščiau minėtoje diskusijoje,- jiems šeima PATOGIAU. Įsijauskite, JIE kurs šeimas (kas daugeliui iš mūsų vis tik šventas žodis) tik dėl savo patogumo… Jums tai neskamba kiek šventvagiškai?
Bet grįžkime prie ištakų. Įsivaizduokime, kad įvyks tai, ko daugelis labiausia bijo. Įteisinamos homoseksualios šeimos, kol kas tik poros, o vėliau… Juk tai dėl patogumo, tai galima kurti ir trijų, keturių, dešimties asmenų šeimas. Juk patogu. Ir galų gale, mes jau net nežinosime, kas ta šeima. Nes ji bus viskas, bet kokie santykiai. Štai nuo šio momento, šeima ir nustos egzistavus, kam ji, kai VISKAS yra šeima. Beje, ką ten šeima, kai kuriose šalyse naujagimiams duodamas ne motinos, o ŽMOGAUS pienas. Žodžiai „tėvas“, „motina“, „giminė“, tampa vengtini, jų atsikratoma. Manyčiau, būsimieji Europos šeimininkai geresnio plano sugalvoti ir negalėjo. Tikrai žaviuosi, yra iš ko pasimokyti.
Žinoma, „naujosios šeimos“ įsivaikins. O štai ar vaiko būsimai lytinei orientacijai šeimos sudėtis, pirmieji seksualiniai potyriai ( kalbu apie pastebėtus „tėvų“ meilės aktus) įtakos neturi, neradau nei viename šaltinyje. Vieni tyrinėtojai, teigia, kad tokia patirtis lemtinga, kiti abejoja, treti nutyli, bet kad tai visai neturi poveikio, neįrodė niekas. Tad… galimas homoseksualų padaugėjimas, kas dar mažins gimstamumą… Taip ir išnyksime. Bet tai ir logiška, kiekvienas patogumas turi savo kainą. Tiesa, šią kainą už mažumos patogumą mokės dauguma. Bet ką dabar, negi mums gaila?
O gal tai neįvyks. Gal nugalės sveikas protas. Tačiau paskutiniu metu jis nugali taip retai, kad šansų maža. Bet viltis, viltis aišku išlieka.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Информация получена спасибо