Nepartiniai aidai

Zombinimas

Saulius redaktorius

Saulius redaktorius

2020-01-28

Kartais netyčia, gal iš kokių pasąmonės gelmių išsprūsta frazė, kuri priverčia susimąstyti. Ir neseniai, ėmiau ir leptelėjau,- „žurnalistų jau nebeliko, liko tik propagandistai“. Beveik lozungas, paimk į raudoną ar trispalvį foną (pagal skonį) ir ant sienos kabink. Beje, tai tiesa. Tikrai nebeliko. Tik ar jų reikia? Ir aš pats, kas aš pats, propagandistas, pradedantis analitikas, ar šiaip nevykęs grafomanas?

Šį kartą straipsnis bus kitoks. Net nežinau ar tilpsiu į vieną dalį, nes minčių susikaupė daug, ir pabandyti jas išlukštenti, kad būtų iškart tinkamos valgymui, nebus taip paprasta. Tad mintys irgi gali šokinėti, nepykite. Beje, iškart įspėju (ko nedarys propagandistai), tai ką dėstysiu žemiau, mano asmeninė nuomonė, aš galiu klysti. Visumoje aš dažnai klystu. Tad… Išvadas darykitės patys.

Pradžioje turėtume bent sau pripažinti faktą. Nemalonų, bet jeigu jį pripažinsime bus lengviau. O faktas paprastutis,- mums nereikia, mums neįdomi TIESA. Paėmę bet kokį straipsnį mes pirmiausia žiūrime, tai sutinka su mūsų įsitikinimais, ar nesutinka. Jeigu sutinka,- straipsnis geras, TEISINGAS, autorius,- tiesiog genijus,- „ufs kad davė jis čia tam, ir šitam kad davė, ir kokie gilūs pastebėjimai“. Jeigu nesutinka,- viskas priešingai, beje, autorius užsakytas ir „varo propagandą“. Tai va mielieji, abu autoriai lygiai tokie patys propagandistai, tik vienas „mūsiškis“, kitas – ne.

Paskui tampa paprasčiau. Mes jau net autorius žinome,- šitas mūsiškis ir rašo vien tiesą (toks neklystantis tiesos žinotojas) , o šitas,- bjaurybė, parsidavęs. Taip mes sutaupome laiko, negirdime mus žeidžiančios KITOKIOS informacijos ir… išliekame savų įsitikinimų rėmuose. TIESA, tuo metu, plauko „kažkur anapus“, nes nelabai ji mums ir reikalinga.

Dar toliau, jau ne autorius, o visa grupė,-  „aš neskaitau delfio ir nežiūriu TV, nes ten vien propaganda“. Minutėlę. O kaip čia Jums su logika, jeigu nežiūrite ir neskaitote, iš kur žinote, propaganda ten ar ne… Kažkoks antgamtinis žinojimas… Vargšas Sokratas, jam tokį žinojimą, ir būtų numiręs laimingas, o tai per visą gyvenimą sužinojo, kad nieko nežino.

Tačiau, gal taip ir turi būti, ir mūsų įsitikinimai – vieninteliai teisingi. Dėl teisingumo, čia jau spręsti jums asmeniškai. Priminsiu testą,- kada paskutinį kartą pasakėte,- „aš buvau neteisus?“… Taigi, žinoma, Jūs visada teisūs ir negalite klysti. Tik va tas „mūsų įsitikinimai“ irgi kažkiek neteisinga. Na, ne Jūsų tie įsitikinimai, ne Jūsų. Kada protinga moteris pasako S. Nėris išdavikė, o paklausus kodėl, pradeda pasakoti, apie tremtis, okupaciją ir t.t. ir pan. Kas neturi IŠVIS nieko bendro su poete. Tai jau ne jos įsitikinimai. Ji nežino KODĖL. Ji kažką kažkur girdėjus, beje, jai tos mintys NEPRILIPO, ir ji dabar tik atsimušinėja bendromis frazėmis. Nes tai kas TIKRAI MŪSŲ, o ne įkalta propagandistų, mes lengvai, argumentuotai apginame. Beje, ne geresnė ir priešinga pusė. Man paklausus „kuo toks geras Paulauskas?“ irgi išgirstu kažkokius miglotas atsakymus, iš kurių matau, tai propaganda, tik jau kitos pusės.

Bet ne tas baisiausia ir liūdniausia. Baisiausia, kad tų savų minčių vis mažėja, ir vis labiau, tarsi maro bacilos smegenis užvaldo  SVETIMOS, įteigtos mintys. Po truputį tos bacilos mūsų prote pradeda jaustis kaip namie, mes jau nebeskiriame, kas mūsų, o kas svetima. Maras užvaldo, plinta. Beje, apkrėstas mintis mes jau ir kitiems perduodame kaip savo, dalį įtikiname, kita dalis nešiojasi galvoje „savą marą“. Bet nepriklausomai nuo to epidemija plinta, mes jau negalvojame, mes kartojame. Bet kas visų baisiausia, kartojame įsitikinę kad čia MŪSŲ.

Beje, aš ne veltui paskutiniu metu daug kam rekomenduoju Kamiu „Maras“. Pats maras, rašytojo alegorija, iš tiesų tai – fašizmas. Ir… ar ne tai vyksta dabar? Mes užkrečiami svetimomis mintimis, taip, kad priimame jas kaip savas, naikiname ir niekiname mąstančius kitaip (griaukite P.Cvirkos, S. Nėries paminklus, deginkite J. Baltušio ir Vanagaitės knygas), rašytojai poetai turi būti tik MŪSŲ ideologiškai teisingi, paskui dar atsisijos „grynosios mintys (nesvarbu oficialios ar marginalinės krypties)“ ir prasidės… fizinis kitaminčių naikinimas, tiksliau, jau prasidėjo Vilniuje nužudžius kompozitorių (o prokurorui įžiūrint tik vieno kaltę, pamiršus apie bendrininkavimą). Maras jau mieste, mielieji. Perlenkiu? Gal. Taip kažkada mąstė ir vokiečiai…paskui jau nebuvo kada mąstyti, nes reikėjo bėgti, nuo fašizmo. Juokinga..? Dar galime juoktis. Tik ar juoksimės paskutiniai? O kol kas klesti tapinai, užkalniai, ramanauskai, ir ruošiamasi griauti paminklus, kad liktų vietos naujų hitlerių biustams.

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.