Nepartiniai aidai
Pozityvaus mąstymo… BĖDA
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/26
Ko gero viena iš pirmųjų sąvokų, su kuriomis susiduria savo kelio beieškantis žmogus,- pozityvus mąstymas.
Jo esmė paprasta, iš tikrųjų mes nežinome, ar įvykiai mums blogi ar geri, tad galvokime, kad viskas einasi gerai, ir iš tiesų viskas eisis gerai. Kitaip, jeigu mums ant galvos lyja, galvokime, kad lietus praeis, galvokime, kad mes sutaupysime vandens, nereiks praustis, na žodžiu. Beje, šiuo atveju tai visiškai teisinga, lietus tikrai praeis, bet tik tada kai peršalę grįšime namo.
Lietus – ne katastrofa, su juo mes kaip nors. Tačiau kartais pozityvus mąstymas veda tiesiai į bedugnę. Jeigu kam nors teko prekiauti biržoje, puikiai žinomas jausmas kai kainos judėjimas pasisuka prieš Jūsų poziciją. Tačiau, ką čia mes, mąstykime pozityviai, taigi, naikiname apsidraudimui skirtą privalomą sustabdymą, ir… Viskas bus gerai. Mes minuse jau 500 usd, bet juk nuostolis būna tik prieš didelį pelną, mąstykime pozityviai. Nuostoliai jau siekia 2000… Vis dar mąstome pozityviai. Galų gale pralošiame visus turimus pinigus, na tarkim 5000 usd… Tada kaina apsisuka, vadinasi, vis tik mes buvome teisūs, deja, per vėlai…
Nekintamumas
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/26
Ar kada nors susimąstėte, kad šis momentas paskutinis? Kito tokio nebus. Ir net jeigu skaitysite šią pastraipą dar kartą, tai bus jau kitas momentas, ir pastraipa atrodys kitokia, galų gale jau ir Jūs būsite kažkiek kitokie?
Dūlėja žemė, yra akmenys, auga arba mažėja kalnai. Gęsta žvaigždės, daugelis žvaigždžių, kurių šviesą mes matome, jau nebeegziztuoja. Viskas aplink mus yra amžinas kitimas. Pastovumas? O kas gi yra pastovaus? Netgi žmonija, kaip kažkada atsirado, taip kada nors ir išnyks.
Ne, tai ne pesimizmas. Ir netgi ne egzistencializmas. Kitime nėra nieko blogo, tiesiog jis gana dažnai neteisingai ir su baime priimamas. Paprasčiausia, taip be galo be galo norisi kažko pastovaus,- pastovaus darbo, pastovių pajamų, pastovios meilės… Amžinų ir nekintančių vertybių, dėsnių, nurodymų, įstatymų. Tačiau to nėra ir niekada nebus.
Paprasta laimė (3)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/26
Bandykime šioje temoje sudėlioti viską į lentynėles, į šitą painiavą įmaišyti dar šiek tiek naujai senų minčių, po to tą apibendrinti ir gal kas nors gausis. Blogiausiu atveju, padarysime apibendrimą, po kurio apibendrimo apibendrimą, po to viską apibendrinsime, ir tai apibendrinus gausis puiku. Jau baisu? Dar ne???? Tada skaitome toliau.
Pirmas pavyzdys. Jūs puikios nuotaikos, viskas klojasi puikiai, pinigų pilnos kišenės, žmona myli, meilužė dar labiau, mašina negenda, saulė šviečia, žodžiu viskas taip puiku, kad atrodytų laikas tarti,- „ne“ narkotikams. Bet kadangi jų nenaudojate, tai viskas ir taip puiku. Ir Jūs patenkate tarp žmonių, kurie liūdni, nusivylę, pikti, žodžiu niūri ir pilka aplinka. Ir Jums tokioje aplinkoje tenka būti. Pusvalandį, valandą, dieną, savaitę… Kas darosi su Jūsų nuotaika, kaip keičiasi Jūsų suvokiama gyvenimo kokybė, kiek laiko reiks, kad Jūs taptumėte niūriu pesimistu, ir suprastumėte kad ne viskas taip ir gerai,- kad ne taip ir puikiai viskas klojasi, ir tos pinigų pilnos kišenės, o va sąskaitoje banke galėtų būti ir daugiau, o ir ta žmona su meiluže, gal jos tik vaidina, o automobiliai visada negenda, kol vieną dieną visai sustoja, o ir saulė… Va ir debesėlis pasirodė…
Paprasta laimė (2)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/26
Taigi, laimė…Ko gero lengviau būtų atsakyti, kas mus daro nelaimingais. Pabandykime sudėlioti.
1. Liga,- taip, net nereikia sunkios ir nepagydomos ligos. Įsivaizduokime laimingą žmogų kuriam skauda dantį, sunku?
2. Skurdas. Čia reiktų dėti riebų riebų klaustuką. Motina Terezė neturėjo nieko, bet buvo laiminga. Arba ką turėjo Buda?
Tačiau iš kitos pusės,- jeigu mes alkani, jeigu nežinome ką rytoj valgys mūsų vaikai, ar galime jausti gyvenimo pilnatvę? Ir va čia prasideda…
Vaikams reikia gero maisto, o ir mums būtų gerai, galų gale tai susieją ir su sveikata. Geras maistas, kaip taisyklė, brangus. O geriau jo važiuoti su automobiliu, dar geriau su geru automobiliu, ir atsivežti jį į savo namą, o dar geriau pilį… Ir kur tas tarpas kada bus gana? Jos paprasčiausia nėra.
Paprasta laimė (1)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/26
Visi žino kaip tapti laimingais. Apie tai tiek prirašyta, tiek prikalbėta. Ir tai taip paprasta,- mąstykime pozityviai, „elgkimes, tarsi būtume laimingi, ir mes iš tiesų pasijusime laimingi“, šypsokimės ir t.t. ir pan.
Tačiau, kai veido raumenys pavargsta nuo šypsenos, kai kasdienės afirmacijos,- „aš turtingas, aš laimingas“ nebe tonizuoja, o migdo,- atsiranda supratimas, kad kažkas ne taip, turbūt kažką praleidome, kažko nesupratome, apsirikome…
Tada vėl puolame prie neišsenkančio žinių šaltinio,- „vienuolio, kurį partrenkė „Ferrari““, amžinojo Karnegi, kuris taip gerai žinojo, kaip susirasti draugų, tačiau kažkodėl tai baigė gyvenimą nusižudydamas, ar kažko kito (nesinori būti nuobodžiam,- tų „guru“ tiek, kad juos išvardinti užimtų šimtus lapų).