Nepartiniai aidai
Partinė prostitucija
Parašė: Arvydas Ugenskis
2021/06/08
Juokaujama, kad pirmoji profesija buvo prostitutės. Antroji – vagies. Ir susiliejus šioms, atsirado trečioji,- politiko. Politikai jungėsi, kūrė partijas, bet štai iš pirmosios profesijos dalies palikimas išliko.
Partinė prostitucija, nuo ko ji prasideda ir kuo baigiasi? Savo laiku, tarybinėje epochoje, buvo toks išsireiškimas liaudyje – „partinė kurva“. Taip buvo išsireiškiama apie partinius idiotus, kurie dėl partijos tėvą, motiną parduotų, bet ką padarytų valdžiai paliepus, kad tik jai įsiteigti. Tai buvo partijai ištikimi (bent tada taip atrodė) jos tarnai.
Partinė prostitucija – tai terminas apibudinantis partinius santykius partijos viduje, tarp jos elito – vadovų ir žemesnio rango narių. Partinę prostituciją besiverčiančius asmenis, su tam tikra išlyga, galima būtų vadinti „partinėm prostitutėm“. Kuo gi skiriasi „partinė kurva“ nuo „partinės prostitutės“. Visų pirma tuo, kad partinės prostitutės neturi ištikimybės jausmo savo partijai. Antra, jų credo būtų – tai partija jiems, o ne jie partijai. Na ir kuo skiriasi prostitutė nuo „partinės prostitutės“? Tuo, kad dirbdama savo darbą prostitutė pilnai suvokia kas ji yra, kai tuo tarpu partinė prostitutė tokią save nelaiko ir net nesuvokia esanti tokia. Štai čia ir yra ta išlyga, dėl kurios vienareikšmiškai sunku pavadinti partijoje esantį žmogų partine prostitute, nors jis praktiškai ir pardavinėja save.
(daugiau…)Ar galime gyvent be kaukės?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/05/18
Lietuviai greit prie visko pripranta, esam labiausiai prisitaikėliška tauta. Viskas mums gerai ir viskas tinka. Ypač, jei tai yra iš „viršaus“ nuleista. Pagarba valdžiai pas mus tiesiog genuose, tuo pačiu genuose ir amžinas burnojimas ant jos. Čia mes valdžią renkam ir tuoj pat apsisukę ją keikiam. Na sunku tai daryti be kaukės. Todėl kiekvienas turime jų po keletą. Kone kiekvienai progai vis po kitą. Vienas dėvim darbuose, kitas namuose. Pas viršininkus einam su vienom, pas širdies damas su kitom. Kaimynui špygą už nugaros rodom su viena, pas gydytoją stenam visai su kita. Kartais jas stebi ir stebiesi, kiek dar žmogus gali jų turėti? Pasaulyje galėtume didžiuotis savų kaukių gausa. Tačiau niekas jų nevertina ir niekam jos neįdomios.
(daugiau…)Privatumas, ir kaip jo nebeliko
Parašė: Saulius redaktorius
2020/05/14
Juokinga, kai žmogutis, naršydamas internete naujausios kartos mobiliu telefonu, visur atsiskaitantis kreditine kortele,- jaučia begalinę baimę,- dabar tai jau mus „sučipuos ir apie mus žinos viską“. Nesupratimas ir keistas noras tikėti visokiomis sąmokslo teorijomis, daugeliui neleidžia pamatyti paprastos tikrovės,- mūsų privatumas seniai prarastas. Prarastas mums pirmą sykį už prekes atsiskaičius banko kortele, prarastas mums įsigijus pirmąją nuolaidų kortelę, o jeigu mes vairuojame automobilį aprūpintą navigacine sistema, ar kišenėje laikome šią sistemą palaikantį mobilųjį,- mes, norintiems mus sekti, kaip ant delno.
Kažko ieškote internete? Skaitote straipsnį? Kažką siunčiatės? Visur, ką bedarytumėte Jūs paliekate pėdsaką. Ką galima sužinoti pagal tuos pėdsakus? O štai ir pagalvokime. Juk ne tiek ir mažai. Galima sužinoti kas Jums patinka (juk neskaitysite nepatinkančių straipsnių), kuo domitės, nesunku nustatyti ko nemėgstate (tereikia pažiūrėti ko NEpasirinkote paieškoje)… Įdomu, kad tai JAU naudojama, tiek google paieškos sistema, tiek iššokančios ir dirginančios reklamos, programiškai parinktos pagal Jūsų naršymą. Grubiai kalbant, bandoma atspėti, kas Jums patinka ir pateikti Jums tai, ko norite.
(daugiau…)Pažeidžiamumas
Parašė: Saulius redaktorius
2020/04/26
Nežinau, kaip kitiems, bet man susidaro įspūdis – kažkas ne taip. Ne, ne todėl, kad abejočiau viruso ir epidemijos buvimu, galų gale, dabar jau net padidėjęs mirtingumas Pasaulyje įrodo,- tai realu. Taip pat ne dėl to, kad labai jau bijočiau to viruso,- epidemijų buvo ir bus. Mintys apie pažeidžiamumą apniksta pagalvojus apie visą pasaulį kuriame gyvename, visą sistemą.
Įvertinkime kas įvyko. O gi nieko per daug siaubingo. Fabrikai, gamyklos, netgi mažos krautuvėlės ir kavinukės nesugriautos, kaip stovėjo, taip ir stovi. Neišmirė visi galvijai, Žemė, kaip ir anksčiau, brandina grūdines kultūras… Galų gale, net mūsų gimtieji namai, dar slepia mus nuo vėjų ir šalčių. Padarėme tik kiek ilgesnę nei mėnesio pertrauką.
Bet kaip paaiškėja, tos mėnesio pertraukos buvo gana, kad pradėtų griūti visas ūkis. Jeigu tai būtų tik Lietuvoje, nieko nesakyčiau. Galų gale ši šalis viską sukūrė per 30 metų, t.y. 360 mėnesių. Tad tas mėnesis gal ir daug.
Bet juk griūna viso pasaulio ekonomikos. Visi šaukia,- „krizė, reiks pinigų, pinigų, pinigų“. Įdomu ir tai, kad šiuo atveju, net ir tie pinigai niekur nedingo, beje, jie išvis nedingsta, tik iš vienų rankų pereina į kitas. Ir staiga jų visiems pritrūko.
(daugiau…)Kur ritasi pasaulis?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/04/20
Dar visai neseniai, prieš šiek tiek daugiau nei šešis metus, politologams atrodė, kad istorija sustojo. Šaltasis karas baigėsi, komunistinė ideologija, skelbusi karą kapitalizmui, pasitraukė ir pasaulyje liko tik vienas galios centras, viena super valstybė. Neliko jame rimtos priešpriešos. Net komunistinė Kinija, liberalizavusi ekonomiką atrodė galutinai pripažino kapitalistinio ūkio pranašumus ir užsiėmė labiau savo ekonomika, o ne komunistinės ideologijos sklaida. Atrodė pasaulis tapo nykiai pilkas, kuriame niekas nevyksta ir nieko nevyks, kas galėtų audrinti žmonių protus.
Bet štai Ukrainoje, po kone eilinio „Maidano“, pasipylė neeiliniai įvykiai. Žmonės užsimanė pakeisti šalies kursą, atsisuko į vakarus ir nusisuko nuo rytų. Toks staigus judesys daug ką nustebino, bet labiausiai supykdė rytus, kurie Ukrainą laikė savo nedalomą teritoriją. Ir štai istorija pradėjo vėl suktis. Įvykiai pasipylė vieni po kitų. Maskva spjauna į nusistovėjusią pasaulinę tvarką bei sutartis ir atima iš Ukrainos Krymą, nes mano, kad jis jai priklauso, o vakarai pasimetę ir tik šiaip ne taip sugebėjo paskelbti, šiokias tokias, jai sankcijas. Iš kurių pastarieji, pradžioje švelniai tariant, šaipėsi. Taip atsirado pasaulyje jėga pasipriešinusi nusistovėjusiai tvarkai ir ėmusi pretenduoti tapti vienu iš galios centrų. Juo labiau, kad Amerika, nei iš šio, nei iš to, ėmė šalintis lyderės pozicijų. O dar, kad įtikinamesnis centras būtų, su kuriuo reikia skaitytis, įlindo su savo karine pagalba į Siriją. Resursų Maskva turėjo. Naftos ir dujų kainos anuomet leido jai tokią prabangą. Todėl ji įnirtingai bandė primesti pasauliui jau primirštus, dar praeito amžiaus dalies diktatorių naudotus, geopolitikos metodus. Atrodo pasaulis nepasidavė ir juos atmetė.
(daugiau…)Ar Virusai Tiki Stebuklais?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/03/21
Tik kvailys pasakys, kad taip, nors iš kitos pusės, kas ten jų paklaus… Bet Marijos žemėje stebuklais tikima. Tikima, kad pandemija ją aplenks. O kaip gi kitaip, negi zaraza išdrįs čia lįsti?
Įtariu, kad Sveikatos Apsaugos Ministerija(SAM) to tikėjimo pagrindu buvo švęsto vandenėlio užsakiusi Katedroje, vietoje reagentų koronovirusui identifikuoti. O apie kaukes, net nesusimąstė, gi tai toks menkniekis. Argi jų gali reikėti šventojoje žemėje? O ką ten kalbėti apie personalo paruošimą, kuris turėtų dirbti su žmonėmis, testus daryti, – išmoks eigoje ant ligonių, praktika – geriausias mokytojas. Nesvarbu, kad vieną patikrins, o dešimt užkrės. Na argi reikia čia mums to atsargumo priimamuosiuose? Tegu grūdasi ten tie sirguliuojantys, stovi eilėse, mes gi šventos žemės gyventojai, kone šventi, negalime šiaip sau užsikrėsti, pas save šaly. Tiesiog negalime ir tiek, uždrausta.
Jei užsienyje nebuvai Marijos žemėje pasigauti koronoviruso negali. Taip nusprendė Pats SAM Ministeris. Tokių tikrinti negalima. Jie gi nebuvo šventos žemės palikę, vadinasi „nesusitepę“ – šventi ir sirgti negali. Bet įtariu, ponas SAM Ministeris kitaip elgtis ir negali, nes jo kišenės tuščios, reagentų ten nėra. Matomai pramiegojo, kai aukščiausiasis juos dalino. Todėl taupo, labai taupo… Vienas gerai, – skysčio pagaliau užpirks daug, rankom plauti dezinfekuoti… nors alkoholio jame daug, rankos, turbūt, drebėjo pasirašant įsaką. Na rankas dabar bus su kuo plauti, o sąžinę? O… sąžinė šventa pas mus, velniai neims. Ir šiaip kam ji rūpi.
(daugiau…)Laisvos valstybės sėkmės garantas – laisvi, pilnateisiai piliečiai
Parašė: Jonas Kaminskas
2020/03/11
Bet kokia laisvė yra sąlyginė: Valstybė niekada nebus visiškai laisva nuo ją supančio pasaulio, nuo santykio su kitomis valstybėmis, tačiau turinti nepriklausomą, savą, kitų valstybių nekontroliuojamą, valstybės valdymo sistemą , valstybė pakankamai laisva, spręsti savo egzistencinius klausimus.
Kiek teisių ir laisvių turi piliečiai, kiek jie jaučiasi savo valstybės šeimininkais priklauso nuo esamos valstybėje santvarkos. Nedemokratinėse valstybėse, pilietinės laisvės ribojamos diktatorinių režimų. Juose sprendimai, priimami diktatoriškai, nepaisant piliečių, nesitariant su jais, todėl ne visados atspindi piliečių teisėtus lūkesčius, kelia pilietinį nepasitenkinimą, nusivylimą, nepasitikėjimą savo valstybe, daro ją silpną ir pažeidžiamą.
Demokratinėse valstybėse, kur sprendimai priimami visos pilietinės visuomenės bendrų susitarimų principu, nepalyginamai geriau užtikrinama pilietinė darna, gerovė, teisingumas, saugumas ir taikus visuomenės bendrabūvis. Pavyzdys – Šveicarija, jos santvarka, nuo senų laikų demokratiškiausia pasaulyje, to pasekmė – du šimtai metų, taikus, solidarus ir klestintis, įvairiatautės visuomenės gyvenimas.
Per 15min. tapti „Tiesos ministerija“
Parašė: Saulius redaktorius
2020/03/07
Neilgai pasidžiaugėme žodžio laisve. O juk buvo, buvo. Pamenate, kaip susiglaudę skaitydavome „Sąjūdžio žinias“, „Atgimimą“, „Respubliką“? Beje, ir tada buvo daug ir skirtingų NUOMONIŲ, bet niekam nei į galvą neatėjo, kad NUOMONĘ GALIMA MONOPOLIZUOTI.
O trečiame nepriklausomybės dešimtmetyje, pasirodė, kad nuomonė gali būti išsakyta tik tada, kai ji neprieštarauja konservatyviai-liberalių pažiūrių leidiniui „15min“. Tiksliau, išsakyti nuomonę gali, bet tyliai, o jeigu išsakysi viešai, tuoj sulėks minėto leidinio ekspertai, su TIESOS detektoriais. Kol kas jie apsiriboja „feisbuku“, bet dar viskas priešakyje. Taigi, bet kokia Jūsų pasakyta mintis, gali būti patikrinta, NIEKAM NEŽINOMŲ ir NIEKIENO NEPASKIRTŲ ekspertų, ir… pašalinta, be teisės skųstis. Glavlitas graudžiai verkia.
Tikiu, kad greit sulauksime tos dienos, kai į bet kokį pokalbį gatvėje galės įsiterpti, dailia uniforma pasipuošęs „15min.“ atstovas, kuris pertraukęs Jūsų pokalbį, praneš,- „Jūsų nuomonė neatitinka mūsų pozicijos, todėl privalote išklausyti valandos paskaitą,- kokia nuomonė turi būti iš tikrųjų“.
(daugiau…)VSD (NE)dalyvavimas rinkimuose
Parašė: Saulius redaktorius
2020/03/04
Pasirodė informacija, kad VSD sekė V. Ušacką, taip pat rinko informaciją apie G.Nausėdos komandą. Informaciją pateikė Seimo narys V. Bakas, remdamasis „aukšto rango VSD pareigūno“ raštu. Žinoma, žinoma, VSD paskubėjo visą informaciją paneigti. Mes iškart šventai jų paneigimu patikime, bet, šiaip, dėl proto mankštos, pamąstykime, o kam būtų naudingas tokios informacijos rinkimas.
Prisiminkime, Prezidento rinkimų išvakarės, ir, atrodytų, neigiama informacija apie konkurentus lyg ir naudinga visiems. Iš šio sąrašo lyg ir galima išmesti dabartinį Prezidentą, kuris neprašys rinkti info apie jį patį. Tačiau, kadangi duomenys rinkti apie Ušacką, įtariamųjų ratas dar labiau siaurėja. Čia trumputė citata iš rašto, kurį gavo V. Bakas:
Rašte nurodoma, kad VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą, „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.
(daugiau…)Visuomenės vertybių prioritetai Lietuvoje
Parašė: dr. Daiva Sirtautienė
2020/03/02
(Kalba, turėjusi nuskambėti „KSS-Santalka Lietuvai“ sueigoje, Radviliškyje 02 29.)
Gerbiamieji, taip gražiai čia susirinkę.
Prisipažinsiu: man labiau patinka kalbėtis, o ne kalbėti. Todėl, pasinaudojusi proga, norėčiau užduoti tik vieną klausimą (bent pagalvojimui): kokią vertybę pirmiausiai įvardytumėte, kaip Jums, asmeniškai, labai svarbią?
Neabejotinai, viešojoje erdvėje esate girdėję įvairių kalbų apie vertybes, o kartais ir apie tai, kad vis labiau stebėti galima vertybių nuvertėjimo metą. Ar tikrai?
Apie tai ir noriu pakalbėti, remdamasi su kolega ir studentų (žurnalistukų, taip vadinu savo studentus, žurnalistiką dar tik studijuojančius) komanda atlikto Lietuvos žmonių vertybių mokslinio tyrimo rezultatais, kurie, manau, aktualūs ir šiandien. Galutinis šito tyrimo tikslas buvo pasižiūrėti, kaip visuomenės vertybės atsispindi žiniasklaidoje. Tačiau iškart kilo klausimas: o kokios vertybės yra svarbios Lietuvos žmonėms? Tos, kurių žiniasklaidoje ieškoti reiktų? Kai ko nors nežinai arba nesi tikras, viskas paprasta: pasiklausti žmonių reikia. Tų, kurie yra vertybių turėtojai ir saugotojai. Tą ir padarėme. Bet prieš tai reikėjo vertybių sąrašą susidėlioti. Po siūlymų „lietaus“ ir kritinio jo įvertinimo, išryškėjo 24 vertybių sąrašas. Kiekvieno apklausiamojo paprašėme įvertinti atskiros vertybės iš sąrašo svarbumą – labai, vidutiniškai ir mažai vertinama.
(daugiau…)