Nepartiniai aidai

Pasiklydus tarp vadukų ir idėjų

Parašė: Saulius redaktorius

2020/05/29

Laužų šviesoje transe sukosi kūnai. Būgnų dundesys, gandonešių šūksniai, naktinių paukščių čiulbėjimas tik stiprino minios ekstazę ir kai ji pasiekė aukščiausią tašką, į rato vidurį išėjo Didysis Žynys. „Džiunglių įstatymas nurodo, kad Vadas Mėlynoji Tulpė turi pasitraukti į Pensijos slėnį“,- ištarė jis. Ir pasiglostęs menką barzdelę tęsė: „Bet mes turime Naują Vadą, juo tampa Taškuotoji Nendrė. Nuo dabar, mėlynieji totemai jau negins Jūsų nuo priešų ir piktų dvasių. Norėdami nuo jų apsisaugoti, privalote nešioti taškuotuosius totemus“. Gentis kiek patylėjo, o paskui pasigirdo pritariantys riksmai… Mėlynoji Tulpė pakilo nuo Valdovo Kelmo, užleisdami jį Taškuotajai Nendrei. Minia vėl artėjo prie ekstazės…


Kažkada Lietuvą vienijo viena IDĖJA – Nepriklausomybė. Ir buvo visai nesvarbu kas tą idėją įgyvendins. Būtent idėja, o ne kažkoks asmuo suvienijo tautą, prisiminkime, juk tada buvome vieningi kaip niekad, ir tik pradėjus lįsti įvairiausiems vadukams, mes vėl susiskaldėme. Šokiai aplink laužus, būgnų dundėjimas,- prasidėjo.

Pirmosios valdančios partijos Lietuvoje – tipiški vadukų pasekėjų klanai. A. Brazausko palaikytojai kovėsi su V. Landsbergio palaikytojais. Idėjos, kaip sukurti stiprią valstybę neturėjo nei vieni, nei kiti. Išliekant objektyviems reiktų pripažinti, Nepriklausomybės aušroje buvo svarbu tik reaguoti į aplinkybes ir išlaikyti valstybę, idėjos buvo ne taip svarbu.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Ta teisinga ir svarbi žiniasklaida (II)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/04/22

Taigi, pirmoje dalyje išsiaiškinome, kad žiniasklaida mus aprūpina ne informacija, o paprasčiausia siekia įteigti savą nuomonę, kuri, beje, mums nelabai ir reikalinga.

Pabandykime konkrečiau. Dvi žiniasklaidos keliamos temos,- „kaip Veryga ministerijos darbuotojams algas pakėlė“ ir „koks blogis asfaltuoti „Skvernelio keliuką“.
Atskirkime faktus nuo emocijų. Taigi, ką pirmuoju atveju, mes žinome, kad kai kuriems ministerijos darbuotojams buvo padidintas darbo užmokestis. Viskas. Čia faktai baigiasi. O dabar interpretuokime patys,- darbo užmokesčio pakėlimas gerai ar blogai? Tarkim, Jūs norėtumėte, kad Jums padidintų darbo užmokestį ar ne? Kada ir kam keliamas darbo užmokestis? Ar kartais ne tiems darbuotojams kurių nenorima prarasti? Ar tikrai atlyginimai buvo pakelti tokiai didelei žmonių grupei, kad tai turėtų, nors menkiausios įtakos valstybės biudžetui?

Atrodo paprasti klausimai, kuriuos perskaitę turėtume susimąstyti kiekvienas. Tačiau, informacijos pateikėjas neleido mums susimąstyti. Jis kišo mums savus, beje nevykusius ir labai nutolusius nuo tikrovės palyginimus, kol ĮTIKINO, – atlyginimų pakėlimas – BLOGIS.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Ta teisinga ir svarbi žiniasklaida (I)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/04/21

Kažkada, Žmonijos priešaušryje, tiksli informacija turėjo gyvybiškai svarbų vaidmenį. Pažinti, kurį žvėrį reikia medžioti, o kuris medžios tave; kuriuos augalus rinkti sau maistui, o kuriuos pasiūlyti priešui; galų gale kurie takeliai veda prie vandens telkinių, o kurie į neišbrendamą raistą. Tad informacija, ir jos tikslumas sprendė nei daug, nei mažai,- išgyvensime ar ne.

Laikai pasikeitė ir dabar be informacijos mes nemirtume. Mūsų gyvenime niekas nepasikeistų, jeigu NEsužinotume, kad Kanadoje beprotis iššaudė 16 žmonių, kad Islandijoje gali kilti žemės drebėjimų banga, ar kad Karbauskis kažką atkirto Landsbergiui. Principe, jeigu viso to nežinotume, mums nebūtų blogiau, visos tos žinios mums nei kiek nenaudingos,- žinosime mes tai ar ne, mūsų atlyginimai nepadidės, automobiliai „nesrėbs“ mažiau kuro, vaikai netaps mažiau išdykę, o tėvai – sveikesni…

Paprasčiau, DIDŽIOSIOS DALIES informacijos mums paprasčiausia NEREIKIA. Iš senų laikų paveldėtas, atavistinis, informacijos poreikis išliko, o štai PROTU dauguma suvokia,- kam man tos žinios? Ir įdomu, kad su laiku protas nugalėtų, ir mes ieškotume, tik sau reikalingos, taigi grynai specifinės-mokslinės informacijos. Taptų nereikalingi žurnalistai, užsidarytų televizijos, išnyktų spauda. Ir, GREIČIAUSIA, blogiau netaptų.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Kova prieš kovotojus

Parašė: Saulius redaktorius

2020/04/18

Karas. Kova. Visi kas tik gali kovoja, kovoja, kovoja. Vieni kovoja prie virusą, kiti kovoja, prieš kovojančius prieš virusą. Beje, tie irgi kovotų prieš virusą, bet kitaip, negu anie kovoja. Treti kovoja prieš visus kovotojus ir klykia, kad jokio čia viruso nėra. Ketvirti, lyg ir kovotų prieš virusą, bet be kaukių. Juk iš ties, į kovą reikia eiti atvirais veidais.

Tie, kurie kovojo prieš dezinfekcinio skysčio trūkumą, dabar kovoja prieš tą patį skystį,- mat jis sukelia vėžį, egzemas, sifilį ir slogą. Prieš karantiną kovoti jau tapo taip įprasta, kad čia kai kurie kovotojai susivienija. Jų argumentas,- „o kur mūsų teisės sirgti ir užkrėsti kitus“,- negali nekelti pasigėrėjimo.

Šios kovos įkarštyje nepamirštama kova prieš valdžią ir už savo valdžią. Čia labai aktyvios partinės žiniasklaidos priemonės. O Lietuvoje yra kažkokios kitokios? Bent aš nežinau…

Sujudo „alternatyviojo mokslo“ skleidėjai ir griebėsi kovoti už teises skleisti nesąmones. Beje, jie tas teises visada turėjo, bet kaip čia nepakovojus? Juk jeigu ant plokščios Žemės, neleisime statyti 5G bokštų, tai virusai išnyks patys. Išnyks, kartu su Geitsu, Sorosu, pedofilais ir šiaip Venckienės priešais, driežažmogiais ir reptiloidais bei agregorais. Beje, čia galiu klysti. Agregorai,- pas kažkuriuos iš tų sąmokslininkų,- geri, balti ir pūkuoti. Bet tų sąmokslininkų man suprasti neduota, jie juk bendrauja su ateiviais iš Kentauro Alfos žvaigždyno, tad… lai lieka jie ramybėje.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Karantinas ir mus apnikę virusai

Parašė: Saulius redaktorius

2020/03/18

Trečia karantino diena. Rašant šias eilutes, užregistruota 33 susirgimai, pasveikęs vienas. Bent jau Trakuose yra ir kruopų, ir tualetinio popieriaus, tiek įeinat, tiek išeinant iš parduotuvės galima dezinfekuoti rankas (kalbu apie „Norfą“). Nei parduotuvėje, nei vaistinėje eilių nemačiau. Atrodė, normali, niekuo nepasižyminti diena.

Bet užtenka atsidaryti lietuvišką internetą, ir supranti – Lietuvai galas. Apsikrėtę konservovirusu apsiputodami staugia, kad mūsų šalis jau taip nuvaldyta, taip nuvaldyta. Štai, jeigu vadžioje būtų JŲ Šventieji, būtų visai kas kita. Suprantu, žmonės ilgisi sumažintų pensijų, ir padidinto PVM, o juk dabar TOKIA PROGA. Ir juk tokios priemonės TIKRAI padėtų, net virusas pasimestų, tokių nesąmonių nesitikėdamas.

Kita grupė, amžinai nepatenkintų, atrodytų tik ir ieško blogybių. Kažkur negalėjo prisiskambinti – anarchija, teko pasienyje pastovėti eilėje – suirutė. Užkrėtęs negatyvizmo virusas verčia eiti per visus portalus ir pykti, pykti, pykti. Beje, šitie, negatyviai infekuotieji, dar ir nepakartojami pranašautojai, bulgarų Vanga tik liūdi kamputyje, pamačiusi, kaip pranašauja ŠITIE. Mūsų laukia ir ekonominė suirutė, nes juk skolintis ruošiasi per daug, ir užsikrės mūsų apie 2 mln, ir badas mūsų laukia, jeigu kažkokiu tai būdu išvengtume viruso. Žodžiu, paskaitai tokius, ir norisi apsisiausti į baltą paklodę ir eiti link kapų.

O tuo metu TIKROJE Lietuvoje, nenuilstamai dirba medikai. Be šiaip pasunkėjusių darbo sąlygų, jie turi iškęsti ir suisterikavusių tautiečių telefoninių skambučių antplūdį, visokių ten matulų šūkavimus, pasiųsti ant trijų raidžių visur lendančius žurnalistus… Nežiūrint to, medikai nenuilstamai dirba. Ir galiu tik padėkoti, gydytojams, med. seserims, slaugėms, visų ligoninių, visam personalui,- AČIŪ KAD JŪS SU MUMIS. Beje, medikų dėka įsteigtas internetinis konsultacinis centras, kiekvienas nerimaujantis dėl savo sveikatos, jį gali rasti ČIA.

Dirba ir Vyriausybė. Ir dirba PUIKIAI,- laiku paskelbtas karantinas, pargabenami „turistai“ (beje, išvykę, nepaisant įspėjimų), pranešimai apie karantiną platinami visur, tam pasitelktas ir mobilusis ryšys… Premjerą, kurį apsikrėtusieji aukščiau minėtais virusais vadina „Mentu“, matome visur, karščiausiuose taškuose. Mažinant eiles pasienyje, atidarytas dar vienas pasienio punktas. Ir tai per kelias dienas. Klaidelių yra, buvo ir bus. Tačiau ir čia, galiu tik palinkėti,- sveikatos ir sėkmės Premjerui ir visai vyriausybei.

Žinoma, kai kas nuvylė. Pirmiausia „draugiškieji lenkai“, aiškiai parodę, kad jie AUKŠČIAU, o va lietuviai tik antros rūšies piliečiai. Nors jau seniai susitaikiau su tuo, kad politikoje draugų nėra, yra tik interesai.

Bet svarbiausia, svarbiausia mes patys. Manau šį virusą mes išgyvensime, galų gale tai nėra labai jau ir sudėtinga izoliuotis ir pasisaugoti. Bet kaip bus su visais kitais virusais? Ar tapsime geresni, pakantesni, jautresni vienas kitam? Ar sugebėsime įsiklausyti į priešingą nuomonę? Galų gale ar suprasime, kad socialinę aplinką kuriame mes patys – ir galim ją sukilti, draugišką ir šiltą, o galime ir šaltą bei piktą? Matysime. Gal karantinas padės tapti žmogiškesniems, o gal pavers dar didesniais egocentristais. Bet kol kas, svarbu išgyventi.

Kantrybės, geros nuotaikos ir svarbiausia SVEIKATOS visiems.

Skaityti daugiau

Liberalaus seksualizmo spindesys ir skurdas

Parašė: Saulius redaktorius

2020/03/16

Visuomenė keičiasi savaime. Ir keičiasi ne taip iš lėto, kaip bando įteigti kai kurie. Prisiminkime A. Vienuolio „Paskenduolę“, ir pagalvokime, koks dabar požiūris į moteris be vyro. Skiriasi, kaip diena ir naktis. Pakitimas įvyko per nepilnus 100 metų, ir įvyko SAVAIME, be jokių eisenų, mojavimų labai spalvingomis vėliavomis ir kitų reklaminių LGBT žaidimų.

O štai keisti visuomenę per PRIEVARTĄ, tai tik gana drąsus socialinis eksperimentas. Beje, šio eksperimento baigties mes negalime numatyti. Jis gali baigtis net ir socialine katastrofa. Tačiau, KAI KAM tai nesvarbu, todėl eksperimentuojama.

Eksperimentams pradžioje sukuriama patogi teorija. Šiuo atveju, net kurti nereikėjo,- „socialinė psichologija“ seniai žinoma. Reikėjo išplėsti, papildyti, ir žodelius „manoma“ pakeisti žodeliais „nustatyta“. Ir prasidėjo.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Iškreiptame, bet labai teisiškame pasaulyje

Parašė: Saulius redaktorius

2020/03/13
feminizzmas

Kažkas atšventė, o kažkas „atpyko“ Moters dieną. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, ir ne man tai vertinti. Žymiai įdomesnė tą dieną, man pasirodė, nuomonės formuotojų,- didžiųjų lietuviškų žiniasklaidos priemonių,- reakcija. Stebėjau ją, ir jaučiausi keistai.

Pasijutau, tarsi būčiau atsidūręs iškreiptame pasaulyje. Pasaulyje, kur žmonės neturi lyčių, kur svarbiausios kažkokios mistinės teisės, kurių, kažkokiu tai mistiniu būdu, vyrai įgavo daugiau, nei moterys. Pasijutau pasaulyje, kuriame negalima sakyti moteriai,- „aš Tave myliu“, o reikia sakyti, maždaug taip,- „Nors ir suprantu mūsų ir visų kitų lygiavertiškumą ir lygiateisiškumą, bet išskyriau tave iš kitų tokių pat lygiavertiškų ir lygiateisiškų asmenybių tarpo“.

Šią dieną, mūsų visada teisingos ir neklystančios medijos (ir jai prijaučiančių dėka), pasijutau šlykščiu seksistu, pavojingu smurtautoju, bjauriu išnaudotoju, ir atrodė, dar truputėlis, ir sutiksiu, kad mane uždarytų į narvą. Pro mano eis narvą nuostabūs, suliberalėją žmonės, rodys į mane pirštu ir aiškins savo vaikams,- „o tokie monstrai gyveno pasaulyje, prieš liberalseksualią revoliuciją“.

(daugiau…)

Skaityti daugiau