Nepartiniai aidai

Kaip parduoti asilą arba apie reklamą paprastai

Parašė: dr. Daiva Sirtautienė

2020/03/17

Parduoti senstelėjusio asilo gal ir nepavyktų, bet brandžios jaunystės – kodėl gi ne? Pirmiausia svarbu būtų išsiaiškinti tokios jaunystės privalumus. Trūkumų, žinoma, nėra ir būti negali, nes yra toks unikalus reklamos bruožas – ji visada tik teigiama. Na, nebent kažkaip pavyksta sukurti antireklamą. Ne iš blogos valios, be abejo, tik iš didžiulio noro originalumu išsiskirti, pavyzdžiui, nekilnojamo turto agentūros sukurtame filmuke parodant nukeliamą namą su keltuvu ir paskui sulaukiant skambučių dėl pastatų griovimo.  Arba netyčia pamiršus visuomenės nuotaikas „čia ir dabar“.  Gal prisimenat tą nuostabią dainą, skambėjusią per vienus Prezidento rinkimus: „Kas man iš tos laimės ir iš to garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės“? Atskirai paėmus, daina visai skambi, ypač priedainis, bet ne laiku, ne vietoje, o ir atlikėjas…kaip čia pasakius. Vokaliniai duomenys galėjo būti ir geresni, jei į viešumą dainuoti einama.

Būta pasaulyje ir kitų įdomybių, kai į šalies kultūrą neatsižvelgiama. Štai skandinavų firma ėmėsi prekiauti vaikiškais rūbeliais Belgijoje. Na, nepirko. Kodėl? Ogi todėl, kad daugelyje regionų berniukai rengiami rožiniais, o mergaitės – melsvais rūbeliais. Prie pastarųjų gėlytes siūti reikėjo, o ne – atvirkščiai.

 Jeigu reklamos kūrėjai būtų žinoję tą faktą, kad  užsieniečius TV reklamoje, kaip prioritetinius, teigiamai vertina tik 3 procentai apklaustųjų, nebūtų sugalvoję juodos duonos reklamos veikėju pasirinkti juodaodį, bandantį kalbėti lietuviškai. Gal asociacija ir įdomi, bet Lietuvos rinkai, pasirodo, nelabai tinkama.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

NeProtas

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Kad atsirastų protas, gamtai reikėjo ilgai ir kruopščiai dirbti. Lengva natūralios atrankos būdu atskirti stipresnius raumenis, kietesnius dantis, ar tinkamą pasislėpti odos spalvą. Su protu sunkiau… Atskirti, kad kardadantis tigras suėstų kaip tik mažiau protingą, kad šio genai neįsitvirtintų populiacijoje, oi kaip gamtai reikėjo padirbėti.

O va atpratinti žmogų nuo mąstymo gana paprasta. Pamąstykime, protingas, mąstantis žmogus nereikalingas nei valstybei, nei bažnyčiai, nei darbdaviui.

Pradėkime nuo darbdavio. Darbdaviui išvis nereikalingas žmogus, jam reikalingas darbuotojas, jeigu jį jis galėtų pakeisti robotu, jis tą mielai padarytų. Tačiau jeigu jau įvyko tokia nelaimė, ir vis tik tenka samdyti žmogų, reikia kad tas žmogus vykdytų nurodymus,- „kasti nuo čia iki pietų“. Kam kasti, dėl ko kasti, ar negalima viso to spręsti kitaip,- ne Jūsų reikalas. Kastuvą į dantis ir pirmyn.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Polemika

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Sakoma, kad diskusijoje gimsta tiesa. Iš tiesų niekas ten negimsta, kiekvienas išeina labiau įsitikinęs savo teisumu, bet diskusijoje dar galima išgirsti naujų faktų, naujų interpretacijų, naujų nuomonių. Nors tiek gero… Ir dar yra POLEMIKA.

Neieškosiu apibrėžimo, pateiksiu paprastą pavyzdį, ir turėtų tapti aišku. Taigi, kokiame nors facebooke Jūs parašote ilgą pasisakymą, įrodantį, kad 2+2=4. Jau taip surašėte, kad atrodytų, nėra kur prikibti. Bet va, atsiranda Jūsų „senas priešas“, kuris Jums replikuoja:

„Jūs pažiūrėkite į tai teigiančio profilį. Atidžiai pažiūrėkite. Ten per daug nuotraukų. Ar toks žmogus gali sakyti tiesą? Tad 2+2 nelygu 4“.

Aišku, tai vaikiška, nors pasitaiko NET IR tokių. Bet principas, manau, suprantamas. Nesvarbu ką sako, nesvarbu, teisinga ar neteisinga, duokite tik nuomonę ir mes ją… iškritikuosime. Beje, labai jau šis būdas mėgstamas vienos partijos narių. Manau, žinote apie ką aš.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Realybės žemėlapiai (2)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Trumpai užsiminsiu dar apie vieną realybės žemėlapį, jis nėra toks populiarus, bet… visokiausių kazino, finansinių piramidžių, ir „aš jau milijonierius, norėčiau, kad tokiu taptumėte ir Jūs“ dėka, vėl kelia galvą. Taigi pasaulėvaizdis – LOŠIMAS.

Taisyklės paprastos, kuo mažiau įdėti ir kuo daugiau pasiimti. Bankas „Sekundė“ kiek padidino mūsų imunitetą šiam žemėlapiai, bet va, visai neseniai pastebėjau internete,- „Garantuotas laimėjimas kazino“. Šiaip viskas teisingai, pagal paprastą dvigubinimo sistemą, vistiek, laimės… kazino. Ir nors „metodo“ kūrėjai Jums pateikia tikimybių teoriją, kad dvigubindami sumą, Jūs net ir po 10 nesėkmingų bandymų, vis tiek uždirbsite, nes 11 nesėkmingo bandymo tikimybė tokia maža, tokia maža… Jie pamiršta pasakyti, kad ir Jūsų uždarbis, deja, menkas, o va, bandymų skaičius vis didėja. O kai didės bandymų skaičius, ta maža tikimybė taps jau oho, kokia nemaža. Žodžiu,- „atsiųskite mums 100 eurų, ir Jūs laimėsite gražią maikutė, su Jums tinkančiu užrašu „Durnius“.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Realybės žemėlapiai (1)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Nepriklausomai nuo to, ar mes galvojame, kad mūsų proprotėviai nukrito nuo medžio ir nusilaužė uodegą, ar tikime, kad mus sukūrė Dievas, mes atsidūrėme gana sudėtingame pasaulyje. Maža to, kad mus supa nepilnai suprantama Gamta ir Technika, aplink mus dar pilna būtybių panašių į mus pačius. Panašių, bet kartu labai skirtingų.

Ir visoje šitoje mišrainėje mums reikia kažkaip susigaudyti. Susigaudyti, ne tam, kad rasti kelią nuo namų iki artimiausio alaus baro,- šitą ir šunį galima išmokyti. Mes turime susigaudyti, nes siekiame išmokti prognozuoti,- „o ko tikėtis?“. Ir vieni anksčiau, kiti vėliau supranta, kad TIK nuo mūsų sugebėjimo prognozuoti priklauso, ne tik ar mes išgyvensime, bet ir kaip mes gyvensime. O gyventi mes norime, kiek įmanoma geriau.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Pozityvaus mąstymo… BĖDA

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Ko gero viena iš pirmųjų sąvokų, su kuriomis susiduria savo kelio beieškantis žmogus,- pozityvus mąstymas.
Jo esmė paprasta, iš tikrųjų mes nežinome, ar įvykiai mums blogi ar geri, tad galvokime, kad viskas einasi gerai, ir iš tiesų viskas eisis gerai. Kitaip, jeigu mums ant galvos lyja, galvokime, kad lietus praeis, galvokime, kad mes sutaupysime vandens, nereiks praustis, na žodžiu. Beje, šiuo atveju tai visiškai teisinga, lietus tikrai praeis, bet tik tada kai peršalę grįšime namo.

Lietus – ne katastrofa, su juo mes kaip nors. Tačiau kartais pozityvus mąstymas veda tiesiai į bedugnę. Jeigu kam nors teko prekiauti biržoje, puikiai žinomas jausmas kai kainos judėjimas pasisuka prieš Jūsų poziciją. Tačiau, ką čia mes, mąstykime pozityviai, taigi, naikiname apsidraudimui skirtą privalomą sustabdymą, ir… Viskas bus gerai. Mes minuse jau 500 usd, bet juk nuostolis būna tik prieš didelį pelną, mąstykime pozityviai. Nuostoliai jau siekia 2000… Vis dar mąstome pozityviai. Galų gale pralošiame visus turimus pinigus, na tarkim 5000 usd… Tada kaina apsisuka, vadinasi, vis tik mes buvome teisūs, deja, per vėlai…

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Nekintamumas

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Ar kada nors susimąstėte, kad šis momentas paskutinis? Kito tokio nebus. Ir net jeigu skaitysite šią pastraipą dar kartą, tai bus jau kitas momentas, ir pastraipa atrodys kitokia, galų gale jau ir Jūs būsite kažkiek kitokie?

Dūlėja žemė, yra akmenys, auga arba mažėja kalnai. Gęsta žvaigždės, daugelis žvaigždžių, kurių šviesą mes matome, jau nebeegziztuoja. Viskas aplink mus yra amžinas kitimas. Pastovumas? O kas gi yra pastovaus? Netgi žmonija, kaip kažkada atsirado, taip kada nors ir išnyks.

Ne, tai ne pesimizmas. Ir netgi ne egzistencializmas. Kitime nėra nieko blogo, tiesiog jis gana dažnai neteisingai ir su baime priimamas. Paprasčiausia, taip be galo be galo norisi kažko pastovaus,- pastovaus darbo, pastovių pajamų, pastovios meilės… Amžinų ir nekintančių vertybių, dėsnių, nurodymų, įstatymų. Tačiau to nėra ir niekada nebus.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Paprasta laimė (3)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Bandykime šioje temoje sudėlioti viską į lentynėles, į šitą painiavą įmaišyti dar šiek tiek naujai senų minčių, po to tą apibendrinti ir gal kas nors gausis. Blogiausiu atveju, padarysime apibendrimą, po kurio apibendrimo apibendrimą, po to viską apibendrinsime, ir tai apibendrinus gausis puiku. Jau baisu? Dar ne???? Tada skaitome toliau.

Pirmas pavyzdys. Jūs puikios nuotaikos, viskas klojasi puikiai, pinigų pilnos kišenės, žmona myli, meilužė dar labiau, mašina negenda, saulė šviečia, žodžiu viskas taip puiku, kad atrodytų laikas tarti,- „ne“ narkotikams. Bet kadangi jų nenaudojate, tai viskas ir taip puiku. Ir Jūs patenkate tarp žmonių, kurie liūdni, nusivylę, pikti, žodžiu niūri ir pilka aplinka. Ir Jums tokioje aplinkoje tenka būti. Pusvalandį, valandą, dieną, savaitę… Kas darosi su Jūsų nuotaika, kaip keičiasi Jūsų suvokiama gyvenimo kokybė, kiek laiko reiks, kad Jūs taptumėte niūriu pesimistu, ir suprastumėte kad ne viskas taip ir gerai,- kad ne taip ir puikiai viskas klojasi, ir tos pinigų pilnos kišenės, o va sąskaitoje banke galėtų būti ir daugiau, o ir ta žmona su meiluže, gal jos tik vaidina, o automobiliai visada negenda, kol vieną dieną visai sustoja, o ir saulė… Va ir debesėlis pasirodė…

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Paprasta laimė (2)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Taigi, laimė…Ko gero lengviau būtų atsakyti, kas mus daro nelaimingais. Pabandykime sudėlioti.
1. Liga,- taip, net nereikia sunkios ir nepagydomos ligos. Įsivaizduokime laimingą žmogų kuriam skauda dantį, sunku?
2. Skurdas. Čia reiktų dėti riebų riebų klaustuką. Motina Terezė neturėjo nieko, bet buvo laiminga. Arba ką turėjo Buda?

Tačiau iš kitos pusės,- jeigu mes alkani, jeigu nežinome ką rytoj valgys mūsų vaikai, ar galime jausti gyvenimo pilnatvę? Ir va čia prasideda…
Vaikams reikia gero maisto, o ir mums būtų gerai, galų gale tai susieją ir su sveikata. Geras maistas, kaip taisyklė, brangus. O geriau jo važiuoti su automobiliu, dar geriau su geru automobiliu, ir atsivežti jį į savo namą, o dar geriau pilį… Ir kur tas tarpas kada bus gana? Jos paprasčiausia nėra.

(daugiau…)

Skaityti daugiau

Paprasta laimė (1)

Parašė: Saulius redaktorius

2020/02/26

Visi žino kaip tapti laimingais. Apie tai tiek prirašyta, tiek prikalbėta. Ir tai taip paprasta,- mąstykime pozityviai, „elgkimes, tarsi būtume laimingi, ir mes iš tiesų pasijusime laimingi“, šypsokimės ir t.t. ir pan.

Tačiau, kai veido raumenys pavargsta nuo šypsenos, kai kasdienės afirmacijos,- „aš turtingas, aš laimingas“ nebe tonizuoja, o migdo,- atsiranda supratimas, kad kažkas ne taip, turbūt kažką praleidome, kažko nesupratome, apsirikome…

Tada vėl puolame prie neišsenkančio žinių šaltinio,- „vienuolio, kurį partrenkė „Ferrari““, amžinojo Karnegi, kuris taip gerai žinojo, kaip susirasti draugų, tačiau kažkodėl tai baigė gyvenimą nusižudydamas, ar kažko kito (nesinori būti nuobodžiam,- tų „guru“ tiek, kad juos išvardinti užimtų šimtus lapų).

(daugiau…)

Skaityti daugiau