Nepartiniai aidai
Laiškai į Angliją (V)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/25
Sveikas sūneli,
Sugedo skypė, tai vėl tenka mailą parašyti. Mes gyvename gerai. Tas pensijas dabar vis didina ir didina, tuoj nežinosime net ir kur eurus dėti. Anksčiau nuo vaistų likdavo tik 10, dabar net 12 su centais. Ir kur tiek dėti? O dar jūs atsiunčiate.
Sveikata irgi dar nieko, Dievulis, na ir valdžia pasirūpina, ačiū didelis jiems visiems. Tiesa, šį kartą valdžia ne tokia, na mums tai gera, bet va per televizorių vis sako, kad ne tokia, ne tokia. Sako čia vatnikai tokią išrinko, ir dar pats Putinas prisidėjo. Nors mums tai ji nieko blogo nedaro, tik arielkos kada nori dabar nenusipirksi. Bet ar mes ją pirkdavome, mes vis savą, samaniukę, tad nieks ir nepasikeitė per daug.
Tik va, kai ant vasaros atvažiuosite (labai pasiilgom jūsų ir ašai ir matutė), Daliuko geriau nesivežkite. Pas mus išėjo naujas zakonas, kad jeigu pavojingų ten rokandų randa, tai yra pavojinga vaikui, ir vaiką reik atimti. O žinai gi pas mumi, ir akėčios, ir kuvalda ir aklas dar voliojas. Pavojinga aplinka, kaip valdžia sako.
Pyko čia dėl tų vaikiukų, turbūt vatnikai, kurie nežino, kad valdžia dėl mūsų visų gerumo stengiasi. Ir parašus rinko, ir net mitingę, prie pačių valdžios rūmų buvo padarę. Bet ar klausys kas runkelių? Valdžia net iš savo rūmų nebuvo išėję, ir teisingai padarė, negi prasidėsi čia su visokiais, dar susitepti gali, susipurvinti.
Tiesa, buvo tokie du iš pačio Seimo, toks Puidoks ir Puteiks. Ir išgelbėjo du vaikiukus, neleido jų valstybei atimti. Bet tada kad supyko visi, o ypač mano mylimiausi kansiervatoriai. Sako, kaip Jūs drįsote, netinka jums su paprastais žmonėms, jūs gi valdžia. Oi barė tada, visi barė… Ir čiesnai barė, na kur seimūnas, o kur koks mužikas, kas ir bus, jeigu seimūnas mužikui padės? Mužikas taip ir išpuikti gali. Išpuiks ir lįs prie valdžios rūmų su viskiais mitingeis.
Tai va tokie čiūdai ant Lietuvėlės. Mes, senukai, kaime ir tariamės. Gyvenome, vaikus į žmonės išleidome, o pasirodo nemokėjimo. Tik valdžia moka. Tad tu, man atleisk, sūnau, kad tave ne pagal valdžią auklėjau. Būčiau pagal valdžią gal koks ministeris būtum, ar bent jau nurodinėtum iš ko vaikiuką atimti. Bet gi nemokytas ašai, kaip ir matutė, ne taip kaip valdžia, kuri viską žino.
Tai tiek tų istorijų. Parašykite, kaip ten Tu, kaip žmonelė, kaip Daliukas. Labai pasiilgome jūsų. Gaila, kad Daliuko jau tubūt neteks pamatyti, bet ką darysi, valdžia geriau žino, kaip Daliukui geriau. Bet pasakyk jam, kad myliu jį labai, ir aš ir matutė. Gal neteisingai, ne europietiškai, gal kaimietiškai, bet myliu. Ir viso ko geriausio Jums.
Tėtis Pranas.
Laiškai į Angliją (IV)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/25
Sveiki mielieji,
Pamisliavojau, pasitariau su matute, ir sakom parašykim, kaip ten mūsų vaikai laikosi. Dar viena baika čia pas mumi įvyko. Papletkavosiu.
Buvo pas mumi ant seimo toks Masiulis, labai puikus, tyros širdies palitikas. Dabar jiem sunku, vis galvoja kaip čia mum ką gero padaryti, tai žinai, ir nevalgę lieka, ir taip varganai gyvena. Gi pats žinai, jeigu savim nesirūpini, nieks nepasirūpins. O tie palitikai, tai vis mumis, Lietuva rūpinasi, nėr jiem kada savimi pasirūpinti.
Tai va, sugundė tą gerą žmogų, toks kipšas, apsuko galvą vienas verslinykas, ir eurų jam įkišo. Daug eurų virš šimto tūkstančių. Nors gal ir tas verslinykas geras, gal matė, kad Masiulis nevalgęs, nukaręs visas ir tik padėti norėjo, kas ten jį supaisys. Bet griebė juos ti STT, verslinyką net į tiurmą buvo uždarę, čia tai teisingai, misliju, tai jis nelabasis gerą palitiką sugundė tokią iškadą iškrėsti. O palitiko, tai niekas ir neskriaudė labai, net prakuroras supranta, kad nekaltas anas, teip tik auka.
Tas Masiulis buvo vyriausias tokioj didelėj parcijoje, tai toj parcijoje kad visi supyko ant jo, juk visi likę ten tokie geri, o dabar dar apie juos kas blogai pagalvos. Ale keisti žmonės. Nu kaip galima apie tokią parciją, kuri kartu su kancervatoriais dirbo, blogai pamislyti? Kas ir drįstų taip, tada juk ir apie kanservatorius galima blogai galvoti, o taip tik vatnikai sau leisti gali. Lietuvoj visi parcijas myli, niu tikri lietuviai.
Masiulis vėliau tikru didžiavyriu pasirodė, ir iš tos parcijos išėjo ir iš seimo. Sako,- ką čia aš susitepęs su jumi tokiais švariais būsiu. Nors koks ten jis susitepęs, net jeigu ir paėmė tuos eurus, tai juk iš bado. Va, kai Bronius, jo sūnus Islandijon patraukė, ir ten irgi buvo krizius (gal ir ten mūsų kanservatoriai nuvažiavę buvo?), tai neatsiuntė Broniui pinigėlių. Anas laukė, paskui, nevalgęs tris dienas papjovė kaimyno vištą, ir sukrimto visą. Niu tai ar toks labai kaltas? Ir net teismas jo pasigailėjo, tik penkis metus prisūdijo, nors prakuroras 7 prašė. Tai juk ir Masiulis tep, gal ir jam vaikai pinigėlių neatsiunčia. Kaip tokį ir sūdyti galima, ir apie parciją blogai mislyti. Ale matai, kiti pikti pas mumi, ir prigalvoja visko apie gerą žmogų.
Vėl aš čionai apie palitiką daug. Tik kad pas mumi kaime in užsienius visi išvažiavo, senukai tik likę, net papletkavoti nėra su kuo. O šiaip mes gyvenam gerai, su Dievo ir Valdžios padėjimu. Atėjo vasara, gal jūs visi vėl pas mus atvažiuosite? Pasiilgom labai ir tavį ir žmonikės ir anūkėlio. Labai laukiam. Atvažiuokit, kitatikių dar neprivežė, dar Kristui meldžiamės, dar puiku viskas. O kaip bus kitąmet, kas ti žino. Laukiam.
Tėtukas ir Matutė
Laiškai į Angliją (IV)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/25
Sveiki
Vėl nusprendžiau parašyti meilą. Mes su matute sveiki, ir gyvename puikiai. Smagu, kad pas jumi irgi viskas gerai. O dabar pamonysiu jum ką aš sumislijau. Tai va, stosiu aš in kanservatorių partiją. Niu pirmiausia man patinka, žmonės ten tokie geri. Buvo pensijukes sumažinę, bet juk ne visai atėmė, o galėjo. Bet ir ne tas mani ti traukia. Matai, jeigu ti ilgai būni, tai tavo anūkas tampa tos parcijos vadu. Ir tada gali in Briuselį važiuoti, gali parvažiuoti ir in Seimą eiti, kaip užsimano. Tokius porėdkus jų amžinas vadas, mūsų mylimas Landsbergis sumislijo. Ir gerai anas mislija, jau mes sunkiai gyvenom, tai tegu nors anūkėliai gerai pagyvena.
Landsbergis nuo savo anūkėlio pradėjo. Vat ir aš ti eisiu, o kai mūsų Daliukas bus jau didelis, eis į parcijos vadą. Ir gyvens kaip karalius koks. Ką sūnau pasakysi, veikia makaulė pas senį. Tai va žinokite, dėl anūko ateities jau bus ramu. (Pasiilgom jo, ir ašai ir matutė).
Ir dar gerai, kad Daliukas angelskai kalba. Atai mūsų Prezidentė vis tikrina ar valdžia angelskai moka, tai Daliukas iškart pateks į didelę valdžią. Gal dar jam ir lietuviškai reiktų truputėlį, nors kaži ar ir reik, čia gi negreit jis bus vadu, tada jau visi Lietuvoje tik angelskai kalbės. Prezidentė išmokys.
Biškį neramu dėl tų rusų. Žinai, misliju jie jau mus užėmė. Tik įsijungiu televizorių, ir ten tik apie rusus, ukrainiečius visokius. Va ir pasakyk man, jeigu mes dar Lietuvoje gyvenam, tai apie Lietuvą žinios turėtų būti, ale dabar kitep viskas. Misliju ir valdžia tada turėtų apie savo šalį galvoti, o ne apie rusus kalbėti. O tai dabar ir razumyt sunku, ar jie Lietuvos valdžia, ar Ukrainos, ar Rusijos. Indomu, o jie patys žino? Nors, aišku, jie geri žmonės. Pas mus tai gera gyventi, gal jie nori, ir kitus pamokyti, kad ir pas juos taip gera būt. Bet užteks apie palitiką.
Stasiukė buvo užėjus, niu ta, kurios dukros Australijoj. Pienelio atnešė, nors sakė, kad daugiau neneš, nes veterinorius jos karvę atėmė, nežymėta ana buvo. Reiks nešti pas veterinorių mūs Sargį pažymėti, ir Murkį. O tai irgi atims. Stasiukės gaila, bet ką daryt, valdžios klausyti reikia. Ir žymėti viską. Indomu, peles irgi reik žymėti? Jeigu tep, tai blogai, kaip aš jas išgaudysiu? Nors tegul jas atima, Murkiui bus mažiau darbo.
Ai dar paporinsiu. Buvo toks kanservatorius, Puteikis. Ir saugalvojo savo parciją kurti. Ale pavadinimo vis sugalvoti negalėjo. Ir vieną sugalvojo, ir kitą, ale vis valdžiai netinka. Valdžia gi protinga, žino, koks parcijos pavadinimas turi būti. Taip ir nesugalvojo. Ale gaila, geras žmogus, gal jo parcija Lietuvą dar graženia padarytų. Ale vis tas pavadinimas, musėt jis svarbiau, negu ką parcija darys. Bet valdžia žino, kaip reikia. Sakau, gal tu jam meilą parašytum, pamonytum, tegul vadinas “Lietuvos partija” ir tegul rūpinasi Lietuva, o ne Ukraina, Gruzija ar Rusija… Tep, čia labai gerai, bet juk galima ir dar geriau padaryti. Na, ir tegul padaro, kad anūkus irgi į parcijos vadus imtų, tada stosiu į jo parciją, o ne pas kancervatorius.
Nu va kiek priporinau. Bučiuoju anūkėlį, linkėjimai žmonikei.
Tėtukas ir Mamutė
Laiškai į Angliją (II)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/25
Labas sūnau.
Mes gyvename gerai, sveiki ir aš ir motutė. Komputeris veikia, televizorius irgi, ko daugiau norėti? Ot kiti, vatnikai visokie tik skundžiasi, gal jie televizoriaus nežiūri, tai nežino, kaip čia puiku?
Sako viskas čia brangu, net maistas. Bet juk maistas Lietuvoje tik labai geras, todėl ir kainos tokios. Be to tokia babikė ten kalbėjo, kad kainos irgi tik mažėja Lietuvoje. Ir tikrai mažėja. Buvo 3 litai, pasidarė du eurai, sumažėjo? Sumažėjo, juk du mažiau negu trys, tad teisingai ta tetulė kalbėjo.
Matai, jos ir darbas toks, eiti per parduotuvėles ir kainas žiūrėti, ar yra pas jus Anglijoje tokių tetulių, kur eina ir kainas žiūri?
O to rifirendumo tu nebijok. Pas mumi irgi buvo rifirendumas. Klausė ar mes norim kad atominę statytų. Mes čia kaime pasitarėm, ir taip nusprendėm, va buvo atominė, ir ją reikėjo uždaryti, o beuždarant ėmė ir išgaravo kažkur miliardas… Žinai, būna su tais pinigais, guli, guli, o paskui ima ir išgaruoja. Tai mes ir sakom, pastatys naują elektrinę, vėl uždaryti reikės, vėl miliardai garuoti pradės. Blogai, tai ir pasakėm, kad nereikia mums atominės.
Ale valdžia sako,- blogai čia jūs pasakėte, ir niekai tas rifirendumas, jis ne toks buvo, vatnikinis, musėt, mes (valdžia) vistiek darysim kaip mes norim. Ai, ir tegu daro, valdžia jie ten protingi, jie žino, kaip mums geriau. Mes tai nežinom, iš kur mums kaimiečiams. Tai va valdžia kaip norės, taip ir padarys, o tie rifirendumai visokie, tik šiaip. A pas jus ir Anglijoje tie rifirendumai tokie?
Nors pas jus gal ir žmonės kažką žino… Pas mus tai tik runkeliai ir vatnikai, ir ką tokie žinoti gali. Vėl įsileidau į tas palitikas, tik norėjau paprotinti, kad rifirendumai sau, o valdžia sau. Tai ir misliju, norėjus būtų jūsų karalienė išstoti iš tos mūsų sąjungos, seniai išstojus būtų. Bet nenori, tad jeigu ir rifirendumas ir kitep pasakys, ji paskelbs kad čia vatnikinis rifirendumas, ir bus viskas kaip buvę. Valdžia protinga, tam ji ir valdžia, ji viską geriau žino.
Va, pas mus buvo tokia pensionierka, ir ji pradėjo sūdytis su valdžia,- ana sako, pensijos jos maža, ji oriai gyventi negali. Tai teismas skaičiavo skaičiavo, ir nuteisė, kad jeigu ji kruopas valgytų, jai net du eurai kitkam liktų. Tad gali ji gyventi oriai. Va tep. Aš irgi sakau, argi gali runkelis su valdžia sūdytis. Bet keisti tie žmonės, vatnikai, musėt.
Matutė sako, kad čia aš vis apie valdžią. Nu bet kaip kitep, reikia žmonės pagirti, gi dėl mūsų viską daro, naktimis nemiega, mislija, kaip čia ką gero žmonėms padaryti, o apie mus, nu kū apie mus,- sveiki, gyvi, jūsų laukiam, anūkėlio pasiilgom. Mums gerai, mums visada gerai. Tad perduok tu linkėjimus žmonikei, ir anūkėlį nuo mūsų pabučiuok. Ir laikykitės jūs ten, o rifirendumų nebijokit.
Tėtis Pranas
Laiškai į Angliją (I)
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/25
Labas sūneli,
Mes gyvename gerai.
Sveikata irgi gera. Vaistukam va pensijų pilnai užtenka, dar ir elektrai lieka. Ir gydytojukė ta mūsų gera. Na, tenka pas ją palaukti tris valandžiukes, kartais ilgiau, bet mes pensininkai, laiko turim. Užtai su mum ji greitai, per minutę, ir man ir motutei viską patikrino ir surašė. Vat pažengė medicina, net paklausti nieko nepaklausė, receptą padavė, ir šaukia,- „Sekantis’.
O Jonas, tas kurio sūnus Airijoje, pasiligojo. Visai prastai žmogui, valdžią keikia. Toks tikras vatnikas pasidarė. Tu, sūnau, gal net nežinai, dabar reikia čia visiems galvoti, kad rusai puola, o jeigu negalvoji, kad puola, tai jau vatnikas. Tarp mūsų kalbant, manęs ir motutės jie dar nepuolė, bet, ai, sakau ir, aš kad puola, negi senatvėje dar vatniku pasidaryti. Užtenka jau oligarku tapau. Nežinojau juk kas tie oligarkai, kol mūsų Prezidentė pasakė, kad kovos su jais ir… Te ir sumažino pensijukes. Tada ir aš supratau, oligarkai – tai mes. Nors gal ir negalima to sakyti, vėl vatniku apšauks. O ir Priezidentė pasitaisė, nekovoja dabar su tais oligarkais, dabar tik su rusais. Zosytė, na žinai, jos vaikai, kurie dabar Amerikėje, mums langą buvo išdaužę, sako,- geriau jau su rusais, tie nors toli. Nors čia aš jau nelabai suprantu, jeigu toli, tai kaip jie puola? Ai, bet nenoriu daug palitikuoti.
Tu geriau pasakyk, kaip ten tu, kaip žmonelė, anūkėlio pasiilgau ir aš ir matutė. A dar pazaunysiu, dabar pas mus vieni sako kad jums, emigrantams geriau sugrįžti, kiti, kad mes geriau pabėgėlių prisivešim. Man tai nereik pabėgėlių, noriu, kad tu su žmonute ir anūkėliu grįžtute… Nors vėl gal čia šneku kaip vatnikas. Va, Mykolas, tas kurio sūnūs Prancūzijoje o dukra – Graikijoje, sako, kad tie pabėgėliai mus musulmonais padarys, bet nebetikiu aš juo.
Rusai mus komunistais kiek metų darė ir nepadarė, ne taip jau lengva mus kažkuo padaryti. Va apšaukti gali, tai vatnikais, tai runkeliais, tai šunauja… Bet nuo to juk mes blogesni netampame, o va tie kurie šaukia… Bet tiek to, vėl aš apie palitiką. Laukiame jūsų, Tavęs, žmonelės, anūkėlio, ir Jonas savo vaikų laukia, ir Bronius, ir Zosytė. Savo vaikų, o ne musulmonų su alachais.
Tiesa, skypės neįsidėjau, va žada Petro sūnus iš Belgijos parvykti savaitėlei, tas užeis gal įdės, o man neišeina, seni jau mes, sūneli, ir aš senas ir mamutė. Ne mums jau tos skypės. Tai tiek, ačiū už pinigėlius ir va, kompiuterį kur atsiuntei. Galiu nors jums parašyti. Perduok linkėjimus žmonikei, ir anūkėlį nuo manęs pabučiuok
Tėtis Pranas.