SUCCESS
Nepartiniai aidai
Žmonės neemigruokite iš Lietuvos, čia linksma. Visos mūsų valdžios struktūros ir politikai turi tokį puikų jumoro jausmą, kad niekur kitur tokių nerasite. Mums net nereikia kurti anekdotų, jie kuriasi patys. Mes unikalūs, ir beje to neslepiame.
Mūsų nuostabi sostinė Vilnius, mūsų puikių reklamistų net pavadinta „tašku G“. Beje, kaip sako reklamistai-jumoristai „niekas tiksliai nežino kur jis yra“. Tiksliai nežino, bet va APYTIKSLIAI visi žino KUR. Tad kur yra „taškas G“? Taip, jūs labai teisūs – Lietuvoje.
Oi, bet čia niekai. Žvelkime giliau, taip sakant, pasijuskime ginekologais. Taigi, VSD pagauna rusų šnipą, kuris, ponai ir ponios, čia aš visai rimtai,- A.Paleckis. Taip ir prisimenu „Septyniolika Balandžio akimirkų“, taip ir matau Štirlicą, einantį tamsiais ir painiais abvero koridoriais, ir kiekvienam sutiktąjam atsakantį,- „Hitler kaput“. „Gal jis rusų agentas,“- susimąsto Miuleris.- „Na ne, šnipai nesielgtų taip iššaukiančiai“. Tuo metu Štirlicas įkiša galvą į Miulerio kabinetą ir garsiai sušunka,- „Hitler kaput“, nutraukdamas žvalgybininko apmąstymus.
O tuo metu aukštai, tenai padebesiuose, vienas toks save vadinantis politiku, staugia taip, kad Geležinis Vilkas net susigūžia iš baimės. „Premjere, atsiprašyk konservatorių. Teisę visus neįtikusius vadinti rusų agentais turime tik mes. Mes tokią teisę paveldėjome iš Dievo, t.y. mano Senelio. Greitai atsiprašai, o tai ir Tave šnipu padarysime“. Bet neišsigando šio staugimo Premjeras, ir pasiuntė Anūkėlį, ten, aplink „tašką G“. Tik tokiais drąsuoliais ir gyva Lietuva.
Tuo metu uostamiestyje, už mero kėdę kovėsi kitas didžiavyris, paskolų dėžutėse mėgėjas, tulpių numylėtinis, koservatorių draugas – E. Masiulis. „Kol pasibaigs mano teismai, aš ne vieną kadenciją meru atbūsiu“,- teisingai būsimasis Meras sako, o ko čia dykai sėdėti. Geriau jau Mero kėdėje, sėdi sau, o beprocentinės paskolos tik plaukia, tik plaukia… Čia vėl aš rimtai, ponios ir ponai, negalvokite, kad juokauju. Viskas rimtai.
Tuo pat metu Televizijos ir Radijo Komitetas (ir toks dar yra, o ką Jūs sau manote, nors jau tokios įstaigos buvimas kiek juokingas), nagrinėja, uždrausti ar neuždrausti animacinį serialą „Simpsonai“. Pasirodo, tas serialas griauna šeimos vertybes, ir tuo, savaime suprantama, klibina valstybės pamatus. Čia Jums ne koks vaikų atėmimas, čia jau rimta.
Kol sprendžiamos tokios rimtos problemos, tikrieji simpsonai iš Seimo, audringai priėmę biudžetą, pagaliau gali grįžti prie globalių klausimų,- tai, po velnių, kokiu atstumu, 50 ar 100 metrų, galima leisti rūkyti nuo lauko kavinių. Tik atsakius į šį klausimą Lietuva taps gerovės valstybė.
O kol kas,- nusišypsokime, pasijuokime. Mūsų valdžia (visų lygių) tuo pasirūpins. Šiaip visada galvojau, kad Valdžių (vėl visų lygių) idiotizmui yra kažkokios ribos. Klydau. Ribų nėra. Tad, nusiteikiame juoktis toliau. Beje, artėja rinkimai, ir pagal reitingus, išrinksime dar juokingesnius. Tad neemigruokime, o pasijuokime. Linksma šalis.
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą