Nepartiniai aidai
Plaktukas ir teisės
2020-01-28
Viskas prasidėjo tada, kai norėdamas įkalti vinį į sieną, pažeidžiau „Vinių kalikų teisių apsaugos“ numatytas taisykles ir su plaktuku pokštelėjau sau į pirštą. Ir net tai būtų nieko, bet skaudėjo ir teko kreiptis pas medikus.
Ne, ant medikų aš nepykstu. Yra įstatymai, sukurti mūsų visų gerovei, ir jie turėjo pranešti ten kur reikia. Tad grįžęs namo, radau žmoną besikalbančią su dviem maloniais policininkais. Šie apžiūrėjo plaktuką, vinis, reples, net kirvį, kažką surašė, ir maloniai atsisveikino.
Ant jų aš irgi nepykstu, įstatymai yra įstatymai, jie tam ir sukurti, kad mes, paprasti žmogeliai gyventume kuo geriau. Tad, net nenustebau, kai netrukus atvykusi „Vaikų teisių apsaugos tarnyba“ išsivežė vaikus. Man jie paaiškino, kokia čia pavojinga aplinka, koks baisus rizikos lygis,- plaktukas, replės, vinys ir dar, o siaube, kirvis. Tiesa, vaikai viso to nesuprato ir verkė. Tačiau jie dar maži, iš kur jiems suprasti, nuo kokių rizikų jie buvo apsaugoti.
Ryte atvykę „Žmonų teisių apsaugos“ specialistai išsivežė ir žmoną. Nepykstu ir ant jų. Tuo labiau, kad buvo paaiškinta, vėl apie tuos pačius baisius plaktuko keliamus pavojus. Tiesa, žmona verkė, keista, tokia didelė ir nesupranta, kad įstatymai juk veikia visų žmonių labui.
Kiek vėliau atvyko „Kaimynų teisių apsaugos“ specialistai. Man buvo paaiškinta, kad mano plaktukas kelia grėsmę kaimynams, ir įstatymo numatyta tvarka butas iš manęs atimamas. Ant šių aš irgi nepykstu. Vis tik gerovė visų pirma.
Gatvėje, vos spėjus apeiti „Homoseksualų teisių gynėjų“ mitingą, prie manęs iš kart priėjo du dailiai nuaugę „Miestiečių teisių organizacijos kovos su benamiais skyriaus“ atstovai. Maloniai pasitikslinę, ar aš jau benamis, jie pasodino į gražų ir prabangų automobilį ir nugabeno į organų transplantacijos centrą „Padėkime teisių gynėjams“. Ir juos suprantu, kas ir būtų, jeigu žmonės nesilaikytų įstatymų ir būtų benamiais… Įstatymas viską apgalvoja ir viską daro kad gyventume dar geriau.
O centre mane pasitiko malonus medikas, viską apžiūrėjo, ir džiaugsmingai pranešė, kad ir kepenys, ir inkstai, ir širdis ir net plaučiai yra tinkami. Netgi leido pakalbėti su kunigu,- „Sielų teisių apsaugos centro“ darbuotoju. Malonus žmogus. Beje, kaip paskutinę paslaptį gydytojas pasakė, kad mano širdis nuo šiol plaks vieno politiko, kuriančio „Sveiko proto teisių apsaugos organizaciją“, krūtinėje. Tad gerų įstatymų ir organizacijų tik daugės. Ir dar prieš operaciją, man leido parašyti šį laiškelį, tad, atsisveikindamas noriu priminti,- gerbkime įstatymus, valdininkus ir jų struktūras. Jie juk dėl mūsų TEISIŲ. Amen.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą