Nepartiniai aidai
5mlrd eurų, per kiek laiko juos pravalgysim?
2020-03-22
Vyriausybė nusprendė gelbėti ekonomiką nuo koronoviruso. O tiksliau nuo padarinių, kurie iškils pandemijos metu ir po jos. Pasižiūrėjus į jos siūloma priemonių paketą, kurį prezidentas pavadino ambicingu, kažkaip ambicijų neradau. Eilinės prieškrizinės priemonės. Jokių mokesčių reformų, tik pažadai pagelbėti verslui ir dirbantiesiems. Ir visam tam reikės skolintis, nei daug, nei mažai – skolinimosi kartelė pakelta iki 5mlrd eurų. O, kad būtų lengviau pasiskolinti bankams suvaržymus sušvelnino, kad šie turėtų iš ko skolinti.
Išeina taip, kad ambicijos reikalingos tik skolinimuisi. Bet vis tik pažanga, lyginant su praėjusia krize, yra. Nėra mokesčių pakėlimo. Tai jau žingsnis į priekį. Nors iš kitos pusės, kur ten ką kelti daugiau? Ar tai ekonomiką pagyvins ir padės verslui bei dirbantiesiems, čia dar klausimas, bet kad bankai padėtimi pasinaudos, tai ko gero akivaizdus faktas.
Iš kur tokios prielaidos? Iš elementarios situacijos analizės. Pasaulinė ekonomika perkaitusi ir stovi ant krizės slenksčio. Koronovirusas, kaip katalizatorius tą krizę įplieks, nespėsim atsigauti po koronoviruso pandemijos būsime gilioje recesijoje. Tie milijardai, kurie greičiausiai bus pasiskolinti ištirps gan greitai, nes planuojama palaikyti, tiek atlyginimus, tiek išmokas tam tikrame lygyje. Noras palaikyti ekonomiką skolintais pinigais suprantamas ir taip gal būt galima būtų elgtis, jei tikrai žinotume terminus, kiek ilgai bus krizė. Neduoti nugriūti puškuojančiam traukiniui daug lengviau, negu nugriuvusį pakelti. Tačiau gali būti taip, kad ir traukinys nugrius ir milijardus iššvaistysime. O kas tada?
Tada kaip visada, – skola ir krizės malonumai. Niekas nežino ir niekas nepasakys, kiek ilgai krizė užtruks. Bet ne vienas ekonomistas pasakys, kad pagal visus požymius jį bus gili ir užsitęs. Pagal tai, kaip pasaulis tvarkosi su virusu, galima spėti, kad vien tik virusui įveikti pasauliui prireiks ne vieno dar mėnesio. Ir tai bus labai rimtas, papildomas smūgis pasaulinei ekonomikai. Iš šio taško žiūrint, šis paketas švaistūniškas.
Ar nevertėjo rimčiau pamąstyti ir imtis rimtų priemonių, kurios tiek verslui tiek visuomenei leistų lengviau ją pergyventi? Kaip tik atsiranda proga sumažinti atlyginimų atotrūkį ir pagerinti socialinį teisingumą. Kuo greičiau suvoksim problemos rimtumą ir imsimės adekvačių priemonių, tuo lengviau ją atlaikysim.
Pats laikas pagalvoti apie biurokratijos valstybėje mažinimą, verslo sąlygų supaprastinimą, mokesčių sumažinimą, ir eilę kitų priemonių, kurios realiai skatintų ekonomiką. Bet nueita lengviausiu keliu – pasiskolinti ir pravalgyti. O skolą lai vaikai atidavinėja. Tik, kad tie vaikai nelabai nori tėvų skolų mokėti, jie mieliau linkę emigruoti ten, kur skolų mokėti nereikia.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Nesu ekonomistė, tad balsas iš gatvės: ar jau dabar reiktų galvoti (tik pagalvoti, nes daryti – ne laikas?) apie biurokratijos, mokesčių mažinimą? Ir nesiskolinti. Beje, Valstybė turi turėti rezervą ekstremalioms situacijoms. Dabar tokia situacija ir yra. Neturime? Prisimenu, kai Nepriklausomybės pradžioje žmonės savo juvelyrinius dirbinius nešė. Kad Lietuva išliktų. Ir juos pravalgėme? Atsiprašau už savo balsą iš gatvės, bet…aš irgi čia gyvenu, tad man rūpi mano namai.
Kaip paprastai pas mus visur vėluojama. Pagalvoti apie atsarginį planą ir jį turėti tikrai nepamaišytų. Naivu būtų galvoti, kad mes krizę vien tik skolintais pinigais atlaikysim. Galų gale amžinai skolon negyvensim. Ją atidavinėti kažkam reikės. Jeigu protingai krizei pasiruoštume, gal ir skola nedidelė būtų ir atlaikytume lengviau. Pagal dabartinį planą gerai bus tik tiems, kam ir dabar gerai.
Apie LR rezervą ką nors žinote? Na, čia šiaip. Tas man labiausiai ir rūpėjo, tiesą sakant. Kad – be skolų. Misija įmanoma, krizės sąlygomis, jei rezervas yra? Ką manote?
Keistai Jūs čia, gerbiamieji. Juk jeigu ir turėtume kažkokį rezervą tai… Pagal senesnį Arvydo straipsnį, mes turėjome jį išleisti reagentams, kaukėms ir ventiliavimo aparatams. Nesvarbu, kad kas iš tų testų, kai po testavimo žmogus vėl grįžta į "užkrėstą zoną" ir po sekundės gali užsikrėsti. Rezervą ekstra situacijai Veryga turėjo, iš jo dabar ir perkama. Už tą rezervą nt jo pyko,- Šimonytė ir… Arvydas. O daugiau rezervų, kaip ir nėra. Mes skolinamės. Biudžetas – deficitinis.
Sauliau Rezervai yra. Ir dėl to rezervo ant nieko nepykau. Beja valstybė turi sukaupusi rezervą Skvernelis visada juo didžiavosi. O Veryga neįvertino situacijos laiku nepasinaudojo juo. Nusikalstamai neįvertino, medikus į pavojų pastatė. O tuos reagentus vis tiek teks pirkti, aparatus taip pat. Jei būtų reagentų buvę pakankamai ir iš karto kiekvieną įtartiną testuotų būtų buvę galima protrūkio išvengti. Testavimas pagrindinė PSO rekomendacija ir karantinas. Kai nežinai, kad sergi tai ir nesisaugai. Dabar situacija praktiškai išėjusi iš kontrolės. Pas mus čia ne karantinas, o jo imitacija. Todėl visiems teks persirgti. Jei aišku nesugriežtins padėties. Bus pikas, ir per jį oi kaip trūks įrangos, pasipils grabai kaip Italijoje. Žinai Verygai siūlyčiau tada slėptis. Ir aplamai, kaip jį savo laiku gerbiau taip dabar atvirkščiai, pasirodo mokėjimas kalbėti su gebėjimu dirbti nieko bendra neturi. Važiuotų pasimokyti, kaip tvarkytis į Kiniją ar Izraelį. Ten beje visus atvykusius sodiną į karantiną nori to ar ne, dviem savaitėm. O ne po namus leidžia išsibėgioti.
Su medikais problema, ir problema rimtesnė negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kas kiek laiko tikrinti mediką? Juk atėjo ligonis, ir jis JAU gali užkrėsti. Tikrinti po kievieno ligonio? nelabai racionalu, ir tada medikas ilgiau tirsis, nei gydys. Todėl, aš pritariu Verygos logikai,- kol neįmanoma ATSKIRTI fiziškai sergančių ir sveikų, kol patikrinę, mes žmogų vėl paleidžiama apsikrėsti, tas tikrinimas, tik šiaip, psichologinė priemonė. O PSAO… Tai tereikia statistikos. Gal nuspręs, kad korona virusas – sveikatos šaltinis, kaip buvo su lytinę oreantacija. Nereiktų šia organizacija tikėti rimtai.