Nepartiniai aidai

Istorijos perrašymas

Saulius redaktorius

Saulius redaktorius

2020-01-28

Istorijos perašymas. Tame nieko naujo. Tik valdžioje įsitvirtinę bolševikai, puolė perašinėti istoriją, prisiekią landsbergistai, pajutę, kad valdžia jau neišslįs, griebėsi to paties.

Svarbiausia, kad laiko praėjo ne tiek daug. Ir liko tų, kas dalyvavo, kas atsimena (nors didieji „vienintelės teisingos partijos“ ideologai ir pataria,- „nepasitikėkite atmintimi, pasitikėkite mumis“). Bet nenukrypkime. Pradžių pradžia,- „Sąjūdis“. Tiesa, ir jis neatsirado iš niekur. Tam tikra inteligentijos priešprieša Sistemai (TSRS) buvo dar anksčiau. Ko gero, pirmas pasipriešinimo impulsas buvo parašų rinkimas PRIEŠ naftos siurbimą Kuršių Nerijoje. Tai buvo dar šaltuoju sovietmečiu, ir tiek parašų rinkėjai, tiek ir pasirašantys nesijautė labai saugūs. Bet parašų buvo surinkta šimtai tūkstančių,- studentų, gydytojų, paprastų darbininkų, mokytojų, dėstytojų… Visų kam rūpėjo išsaugoti nuostabų gamtos kampelį. Tiesa, vieno parašo nebuvo,- Vytauto Landsbergio…

Praėjo ne tiek daug laiko, Gorbačiovo valdomoje TSRS papūtė gaivesni vėjai, ir tie, kas tada rinko parašus jau bandė kurti „Sąjūdį“. Pilnas pavadinimas „Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis“, ir jokių užuominų apie Nepriklausomybę tada nebuvo, o ir negalėjo būti. Pono Laisvės Patriarcho Sąjūdyje tada irgi nebuvo. Kaip prisimena a.a. V. Petkevičius „jis įslinko pro duris, pažiūrėjo ir vėl išslinko“. Vėliau Sąjūdis įgaus vis platesnį mąstą, jį palaikys didžioji Lietuvos dalis. Tai taps realia politine jėga, tad nenuostabu, kad tuo metu vienintelė komunistų partija nenorės paleisti jo iš savo akiračio. Ir būtent partijos centro komitetas ir nuspręs pavesti Sąjūdžiui vadovauti V. Landzbergį. Jis nebuvo išrinktas, o paskirtas.

Beje, jau tais laikais Lietuva žinojo savus intelektualus,- Just. Marcinkevičius, A. Baltakis, R. Ozolas, B. Genzelis, V. Petkevičius, A. Juozaitis, S. Geda,- žmonės buvo susikūrę savo vardą, žinomi, skaitomi. Tuo metu, tegul ir šlovingus protėvius turinčiam, paprastam marksizmo-leninizmo katedros dėstytojui, tarp tokių išsilaikyti buvo oi,  kaip nelengva. Paskalos, suktumas, veidmainiavimas,- tik toks ginklų arsenalas ir padėjo išsilaikyti. Taip pat ir informacija, gaunama iš Juozo,- patriarcho dešiniosios rankos V. Čepaičio. Tiesa, dvigubas V. Čepaičio žaidimas greit taps žinomas bendražygiams, apie jį paskelbs „Respublika“, ir savanoriui Nr.1 beliks remtis tik, greičiausia, papirktomis bobelėmis, mitinguose skanduojančiomis,- „Landsbergis – Lietuva“.  Bet „vienintelės teisingos“ partijos įkūrėjas veikė, kaip, gerai iliustruoja kiek ilgesnė V.Petkevičiaus citata:

„Besiaiškinant pasirodė, kad už mano ir kitų aktyvistų surinktus dolerius Landsbergis iš prancūzų nusipirko muzikos sintezatorių ir kitokią jam būtiną labai brangią specifinę aparatūrą. <…> Kur nusėdo tie įrenginiai, manau, aiškinti nereikia“ (V.Petkevičius „Durnių laivas“)

Bet tą prisimenu ne todėl. Neturiu tikslo juodinti senuko (nors, manau, kad tiesa a.a. rašytojo žodžiuose). Tiesiog pripažinti reikia štai ką,- Sąjūdžio įkūrime V.Landsbergis nedalyvavo, prie jo veiklos jis prisidėjo žymiai vėliau, bet… liko VIENINTELIS „Lietuvos vaduotojas“. Kada Jūs paskutinį kart girdėjote apie Juozaitį? A.a. Ozolą, Marcinkevičių, visus kitus? O juk IR JIE stovėjo prie Lietuvos nepriklausomomybės vairo, ir gal būt JŲ indėlis yra net ir didesnis, negu to, kuris aukština save, beje, nevengdamas menkinti kitų.

Kitų neliko. Jie ištrinti konservatorišku trintuku. Liko vienas šviesulys, amžinai šviečiantis, neklystantis, išminties, pasiaukojimo ir gerumo simbolis. Beveik kaip tas, ilgą laiką gulėjęs mauzoliejuje. Sausio 13-ąją žuvusieji irgi prisimenami tik tarp kitko, o tūkstančiai dalyvavusių ginant TV bokštą ir Parlamentą, išvis tuščia vieta… Kam jie, jie tik trukdo ir meta šešėlį ant Didžiavyrio plačios krūtinės.

Neaiškumai su sausio-13 ąja išspręsti papildžius Baudžiamąjį Kodeksą (beje, valdant „vieninteliai teisingai partijai“) ir dabar apie tuos įvykius galima kalbėti tik taip, kaip TAI PARTIJAI reikia, o kadangi tai susieją su Nepriklausomybės atgavimu, tad ir apie jį galima kalbėti tik vienaip. Beje, ir šis mano rašinys, bus apšauktas Kremliaus nupirktu. Juk taip jau ta Lietuva pasidalino,- konservatorių partijos šalininkai ir Kremliaus agentai. Kitų šiuo metu nėra. Beje, TEISINGA istorija tik ta, kuri tinka pirmiesiems. Na, bet apie tai vėliau, jeigu demokratija leis ir vėliau rašyti…

 

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.