Nepartiniai aidai

Kaip parduoti asilą arba apie reklamą paprastai

dr. Daiva Sirtautienė

dr. Daiva Sirtautienė

2020-03-17

Parduoti senstelėjusio asilo gal ir nepavyktų, bet brandžios jaunystės – kodėl gi ne? Pirmiausia svarbu būtų išsiaiškinti tokios jaunystės privalumus. Trūkumų, žinoma, nėra ir būti negali, nes yra toks unikalus reklamos bruožas – ji visada tik teigiama. Na, nebent kažkaip pavyksta sukurti antireklamą. Ne iš blogos valios, be abejo, tik iš didžiulio noro originalumu išsiskirti, pavyzdžiui, nekilnojamo turto agentūros sukurtame filmuke parodant nukeliamą namą su keltuvu ir paskui sulaukiant skambučių dėl pastatų griovimo.  Arba netyčia pamiršus visuomenės nuotaikas „čia ir dabar“.  Gal prisimenat tą nuostabią dainą, skambėjusią per vienus Prezidento rinkimus: „Kas man iš tos laimės ir iš to garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o šimtai liūdės“? Atskirai paėmus, daina visai skambi, ypač priedainis, bet ne laiku, ne vietoje, o ir atlikėjas…kaip čia pasakius. Vokaliniai duomenys galėjo būti ir geresni, jei į viešumą dainuoti einama.

Būta pasaulyje ir kitų įdomybių, kai į šalies kultūrą neatsižvelgiama. Štai skandinavų firma ėmėsi prekiauti vaikiškais rūbeliais Belgijoje. Na, nepirko. Kodėl? Ogi todėl, kad daugelyje regionų berniukai rengiami rožiniais, o mergaitės – melsvais rūbeliais. Prie pastarųjų gėlytes siūti reikėjo, o ne – atvirkščiai.

 Jeigu reklamos kūrėjai būtų žinoję tą faktą, kad  užsieniečius TV reklamoje, kaip prioritetinius, teigiamai vertina tik 3 procentai apklaustųjų, nebūtų sugalvoję juodos duonos reklamos veikėju pasirinkti juodaodį, bandantį kalbėti lietuviškai. Gal asociacija ir įdomi, bet Lietuvos rinkai, pasirodo, nelabai tinkama.

Tai grįžtant prie to brandžios jaunystės asilo, kurį parduoti reiktų. Pirmas klausimas, prieš imantis reklamos kūrybos, turėtų būti toks: KĄ parduoti noriu. Atsakymas paprastas: reikia išsiskirti kuo daugiau patrauklių parduodamojo savybių: linksmas, gražus, mielas, protingas, ištvermingas, įspūdingos spalvos, puikios ausų formos, maloniai besišypsantis…

O paskui jau yra kitas klausimas – KAM parduoti? Tai jau čia tikslinę auditoriją nusistatyti būtina. Jei į cirką, tai vienas savybes akcentuoti reiktų, pvz., linksmas, gražus, besišypsantis, įspūdingos spalvos…Jei darbus kalnuose dirbti, tai, pvz., protingas, ištvermingas. Tik nežinau, prie kurios tikslinės auditorijos graži ausų forma tinkamesnė. Atrodytų, kad visur tinkama galėtų būti – parduodant.

Gal tik pravartu būtų prisiminti (ne asilo atveju), kad požiūrį į reklamą, bei jos poveikį pirmiausiai lemia žmonių priklausymas tam tikrai kartai (paauglių/tėvų/senelių). Žavingiausia buvo moteris (vienintelė) senelių kartoje, kuriai vis dar rūpėjo grožio prekės. Bet tik – vienintelė, tad rinka – negausi, kaip suprasti galima.

KAIP parduoti? Tai čia jau susivokti reiktų. Kalniečius galima skrajutėmis apmėtyti, vietinį radijo tašką panaudoti. Arčiau dangaus ir internetinis ryšys geresnis būti turėtų. Kiek sudėtingiau su cirku, nes Direktorius sprendžia dėl pirkimų. Šiuo atveju – nuostabi tikslinė auditorija – Direktorius. Na, gal skrajutės ir jam pakaktų? Bet labai labai gražios. Arba gyvo asilo apžiūra būtų pakankama.

 Bet va, ar moterims skirtą dušo želė tinka reklamuoti rodant erotinį siužetą, kuris labiau vyrams patinka?

Tad, nuo ko prasideda reklamos kūryba? Tik trys klausimukai: KĄ? KAM? ir KAIP?

Tikėtina, kad bus apie ką pagalvoti. Jei norėsis. Gražios reklaminės kūrybos visiems, tuo užsiimantiems.

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.