Nepartiniai aidai
Pažeidžiamumas
2020-04-26
Nežinau, kaip kitiems, bet man susidaro įspūdis – kažkas ne taip. Ne, ne todėl, kad abejočiau viruso ir epidemijos buvimu, galų gale, dabar jau net padidėjęs mirtingumas Pasaulyje įrodo,- tai realu. Taip pat ne dėl to, kad labai jau bijočiau to viruso,- epidemijų buvo ir bus. Mintys apie pažeidžiamumą apniksta pagalvojus apie visą pasaulį kuriame gyvename, visą sistemą.
Įvertinkime kas įvyko. O gi nieko per daug siaubingo. Fabrikai, gamyklos, netgi mažos krautuvėlės ir kavinukės nesugriautos, kaip stovėjo, taip ir stovi. Neišmirė visi galvijai, Žemė, kaip ir anksčiau, brandina grūdines kultūras… Galų gale, net mūsų gimtieji namai, dar slepia mus nuo vėjų ir šalčių. Padarėme tik kiek ilgesnę nei mėnesio pertrauką.
Bet kaip paaiškėja, tos mėnesio pertraukos buvo gana, kad pradėtų griūti visas ūkis. Jeigu tai būtų tik Lietuvoje, nieko nesakyčiau. Galų gale ši šalis viską sukūrė per 30 metų, t.y. 360 mėnesių. Tad tas mėnesis gal ir daug.
Bet juk griūna viso pasaulio ekonomikos. Visi šaukia,- „krizė, reiks pinigų, pinigų, pinigų“. Įdomu ir tai, kad šiuo atveju, net ir tie pinigai niekur nedingo, beje, jie išvis nedingsta, tik iš vienų rankų pereina į kitas. Ir staiga jų visiems pritrūko.
Įsivaizduokime paprasčiau. Mes visą laiką dirbame, vieni – mažiau, kiti – daugiau. Ir nusprendžiame pailsėti,- mėnesį ar du. Staiga paaiškėja, kad visą gyvenimą dirbę, mes negalime sau to leisti. Ar Jums neatrodo, kad visą gyvenimą dirbęs žmogus, iš ties, per daug pažeidžiamas? Ir pagal Jus čia viskas teisinga?
Įdomu, kad užsidarė NE VISKAS. Mūsų maitintojas – žemės ūkis, kaip dirbo, taip dirba. Maisto net ir per daug,- JAV pienas pilamas į griovius, kad tik neatsirastų jo perteklius. Tad bent jau bado, kaip ir neturėtų būti. Neturėtų, jeigu nepamirštume vienos smulkmenos,- ar badausime,- pieno, mėsos ar ten duonos kiekis parduotuvėse absoliučiai nesvarbus,- svarbu ar mes turėsime už ką tai nupirkti. Ir žmonės sunerimę,- o turėsime ar ne?
Dar sykį pasikartosiu, o juk pinigų nesumažėjo, tiesiog jie, kaip ir per bet kokią krizę, dar labiau koncentravosi vienose rankose. Paaiškėjo, kad visi mūsų statistiniai skaičiavimai, apie vidutinišką žmogų, kuris vidutiniškai gerai gyvena,- nieko verti. Žinoma, kai vienas iš savo pajamų gali nusipirkti visą parduotuvę, o likusiems, kelioms dešimtims -neužtenka ant duonos, vis tiek VIDUTINIŠKAI, mes maitinamės sočiai. Tiksliau, sočiai maitinasi tas vidutiniškas žmogus, kuris paprasčiausia neegzistuoja. Nėra tokio. Yra turtingi ir vargšai, ir visi gudrūs apskaičiavimai griūna. Paaiškėja rūsti tikrovė,- paprastas žmogus labai pažeidžiamas.
Skaičiai – puikus dalykas. Juos gali pakreipti ir taip ir taip. Didžiuokimės – auga BVP. Spauda rėkia „lietuvis dar niekada negyveno taip gerai“. Bet ar taip? Gerai, palikime ramybėje Lietuvą, JAV 1950 metais eilinis darbininkas, be problemų įsigydavo namuką, 1970 – jau tik butą, dabar – tik nuomojasi. O tas stebuklingas BVP tai auga. Auga nesustodamas. Bet viskas gerai, kol gerai, kol normalu. Juk ir nuomotis, kuo blogai? Bet štai, tereikia porai mėnesių sustoti ir… viskas griūna.
Neatsakysiu, kodėl mes tapome tokie pažeidžiami. Gal per daug pasitikėjome visa sistema. Bet mes ir turėjome ja pasitikėti,- juk ji veikė gerai. Gerai kol, neatsitiko kažkas nenumatyto. Gal būt ir dabar sistema susitvarkys ir viskas bus gerai. Tik nebus taip, kaip buvo. Nes tas PAŽEIDŽIAMUMAS jau įlindo į mūsų galvas. Ir jo iš ten neiškrapštysi.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Daugiau, kaip prieš mėnesį laiko, tik paskelbus karantiną aiškinau, kad po jo bus krizė. Ir ji bus ne karantino pasekmė, nes karantinas nėra jos priežastis, jis yra tik katalizatorius, priežastis yra pasaulinio ūkio perkaitimas, kuris jau buvo seniai jaučiamas. Tačiau kokia ta krizė bus labai jau priklausys ir nuo to, kaip mes tvarkysimės su pandemija. Todėl, net jei karantinas būtų tik savaitė ar net mažiau, po jo viskas pasikeistų, nes iškart prasideda ekonomikos recesija. Pasaulis išėjo ne keliems mėnesiams vasaros atostogų, po kurių viskas grįžta į savo vietas, pasaulį ištiko ekonomikos krizė. O ji užtruks.