SUCCESS
Nepartiniai aidai
Sakoma, kad diskusijoje gimsta tiesa. Iš tiesų niekas ten negimsta, kiekvienas išeina labiau įsitikinęs savo teisumu, bet diskusijoje dar galima išgirsti naujų faktų, naujų interpretacijų, naujų nuomonių. Nors tiek gero… Ir dar yra POLEMIKA.
Neieškosiu apibrėžimo, pateiksiu paprastą pavyzdį, ir turėtų tapti aišku. Taigi, kokiame nors facebooke Jūs parašote ilgą pasisakymą, įrodantį, kad 2+2=4. Jau taip surašėte, kad atrodytų, nėra kur prikibti. Bet va, atsiranda Jūsų „senas priešas“, kuris Jums replikuoja:
„Jūs pažiūrėkite į tai teigiančio profilį. Atidžiai pažiūrėkite. Ten per daug nuotraukų. Ar toks žmogus gali sakyti tiesą? Tad 2+2 nelygu 4“.
Aišku, tai vaikiška, nors pasitaiko NET IR tokių. Bet principas, manau, suprantamas. Nesvarbu ką sako, nesvarbu, teisinga ar neteisinga, duokite tik nuomonę ir mes ją… iškritikuosime. Beje, labai jau šis būdas mėgstamas vienos partijos narių. Manau, žinote apie ką aš.
ĮSPĖJIMAS. Polemika – karas, muštynės. Jūs rizikuojate susipykti su žmogumi, kurį polemizuojate, visiškai. Tad VISADA pasvarstykite,- „ar verta?“. Ir dar, nekviečiu tuo užsiimti, bet žinoti, manau, nepakenks. Kaip ir su muštynėmis. Muštis – blogai, bet mokėti muštis – reikia.
Tad pradėkime.
1. Polemika – spektaklis publikai. Tad bandykite kalbėti, rašyti, kiek galima patraukliau, kiek galima efektingiau, nevenkite grubių palyginimų, jie atkreipia dėmesį. Nepamirškite, polemikos tikslas ne kažką įrodyti oponentui (Jūs jam nieko ir neįrodysite), polemikos tikslas laimėti „žiūrovų“ simpatijas ir taip priversti varžovą sprukti.
2. Kalbėkite lygiai, be pauzių, neduokite oponentui save pertraukinėti. Ir priešingai, kiek galėdami dažniau pertraukite oponento kalbą.
3. Iniciatyva turi būti Jūsų rankose. Yra klausimai kuriuose Jūs geriau jaučiatės, yra, kuriuose stipresnis varžovas. Nagrinėkite tik tuos klausimus, kuriuose stiprūs Jūs.
4. Pulkite. Užverskite oponentą faktų (nebūtinai teisingų) lavina, užduokite krūvas klausimų. Beje, krūvas iš kart. Į vieną klausimą atsakyti nesunku, o kai duodami penki iškart? Ir dar atsakinėjant pertraukiama? Jau sunkiau.
5. Griaukite, o ne statykite. Griaukite, išjuokite, priveskite iki absurdo oponento nuomonę, nesakydami nieko savo. Griauti lengviau, nei statyti, naudokitės tuo.
6. Kibkite prie bet kokio ne taip pavartoto žodžio ar sąvokos. Nesvarbu, tai turi prasmę ar ne. Svarbu iš šalies, gražiai atrodo, kaip jūs parodote oponento kvailumą ir neišmanymą.
7. Pereikite prie asmeniškumų. Žinoma, nebūtina išvadinti oponento idiotu, užtenka parodyti jo galimą suinteresuotumą diskusijos objektu.
8. Keiskite temą, jeigu pasijuntate silpnai. Veskite pokalbį į sau geriau pažįstamus vandenis, arba ten, kur priešininkas neturi ką pasakyti.
9. Nevenkite replikų,- „absurdas“, „visiškas neišmanymas“, „skamba gražiai, bet tai netiesa“, „ir koks kvailys tuo galėtų patikėti?“. Prie abejotinų savų argumentų pridėkite,- „visiems žinoma“, „kiekvienam aišku“, „nereikalauja įrodymų“, „tikra tiesa, kad…“
Žinoma, galima prikurti ir daugiau. Bet, manau, esmę supratote. Nepamirškite vieno,- kažkokia ten tiesa polemizuojant visiškai nesvarbu. Laimi tas, kas GRAŽIAU rėkia. Tikiuosi, kad tuo būsite Jūs.
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą