Nepartiniai aidai

Amerikos košmaras. Kita pusė.

Arvydas Ugenskis

Arvydas Ugenskis

2020-06-10

Apie tai, kas šiuo metu vyksta JAV, turime gana mažai informacijos, o ir ta pati yra vienpusiška. Tai dažniausiai CNN, BBC, NBC ir kitų spaudos gigantų pateikiamos naujienos. Ar iš jų gaunama informacija objektyvi? Ar galime ja kliautis? Ne atsako Amerikos respublikonai – prezidento Trampo šalininkai. Jie tvirtina, kad spaudos gigantai palaiko demokratus, dabartinio JAV prezidento politinius oponentus. Ir visai nėra objektyvūs. Todėl žingeidumo vedinas pasidomėjau, ką apie šiandienos įvykius mano Trampo šalininkai. Gyvename informacijos amžiuje, todėl nebuvo sunku rasti keletą Amerikos „respublikonų blogerių“, nušviečiančių šiandienos įvykius. Tai ką išgirdau, tiesiogine ta žodžio prasme, verčia iš „koto“. Trumpai pabandysiu aprašyti tai, ką iš jų patyriau.

O reiktų pradėti nuo to, kas jų supratimu stovi už šiandienos įvykių nugaros. Naudos galimų gavėjų yra eilė pradedant Iranu, Rusija ir suprantama Kinija, baigiant svarbiausiu gavėju – demokratų partija. Dėl pirmųjų, jei ir kyla kokios dar abejonės, tai dėl demokratų jokių. Šiuo metu Senate vyksta svarstymai, kuriuose nagrinėjama Barako Obamos administracijos veikla, kuomet buvo leista sekti, tuometinio kandidato į prezidentus, aplinką. O taip pat nagrinėjama ir žvalgybos tarnybų veikla, kai buvo Trampas melagingai kaltinamas, turintis priklausomybę nuo rusų. Pasirodo viskas gali tuoj apsiversti aukštyn kojom, ir tokie kaltinimai gali būti peradresuoti demokratų viršūnėms. Suprantama, kad šie svarstymai riaušių fone lieka nepastebėti. Spaudos gigantai kukliai tyli. Bet ir ne tai dar svarbiausia priežastis, dėl ko jiems taip reikalingas chaosas valstybėje, jiems reikia truks plyš nuversti esamą prezidentą, nes priešingu atveju daugelio demokratų partijos šulų laukia ilgi metai kalėjimo. Barako Obamos galimai taip pat. Jie įtariami ne tik didžiulio mąsto korupciniuose skandaluose, bet ir politinėse žmogžudystėse, kurių aplink juos velkasi kelios dešimtys ir kurios iki šiol neištirtos, kaip teigia respublikonai. Todėl rinkimų fone, parodyti Trampą negebantį suvaldyti situacijos ir negalintį užtikrinti normalaus amerikiečių gyvenimo yra pati didžiausia svajonė. Visos iki šiol skelbtos jam apkaltos nieko nedavė, todėl tai praktiškai paskutinė galimybė demokratams pasiekti revanšą rinkimuose. Ko bijo respublikonai? Tai, kad dar iki rinkimų atsiras, koks nors fašistuojantis narkotikų pripumpuotas rasistas ir pradės šaudyti į beginklę protestuojančių minią. Ir šalis dar labiau grims į chaosą.

Respublikonai apie save ir demokratus.

Save respublikonai laiko konservatoriais, kapitalizmo šalininkais, gerbiančiais privačią nuosavybę ir asmens laisves. Didžiąja dalimi tapatinasi su palikuonimis tų, kurie šią šalį kūrė t. y. laisvais žmonėmis, individualistais. Tuo tarpu demokratus laiko kairiaisiais, socialistinių pažiūrų, kuriems svarbiausia atimti ir padalinti. Jiems prikišama naujoji globalistinė/socialistinė ideologija, kurios idėja susiveda į tai, kad pasaulyje neliktų skirtumų tarp žmonių, išnyktų valstybės, o jį valdytu viena vyriausybė. Ir tokiu būdu pasaulyje dingtų karai. Šią ideologiją respublikonai laiko utopine, kaip ir jos analogą komunizmą. Vienu pagrindiniu šios ideologijos atstovu ir skleidėju laikomas milijardierius Sorosas. Jam be ja taip pat primetama kaltė, dėl šiandienos įvykių. Teigiama, kad protestuotojai gauna nemažą finansavimą ir iš jo fondų, o viena tokių organizacijų „Antifa“ prezidento Trampo paskelbta teroristine.

Apie Džordžą Floidą.

Tai penkis kartus teistas, du kartus kalėjime sėdėjęs, pagautas nusikaltimo vietoje, bandant išgryninti suklastotus pinigus ir sulaikymo metu nužudytas amerikietis. Savo laiku apiplėšęs nėščią moterį, todėl suprantama gerai žinomas policijai. Ar dėl tokio personažo, kad ir mirties, gali kilti tokie neramumai? Taip jei jis yra negras ir tai naudinga politinėms viršūnėms. Demokratams pasitaikė proga įsiūbuoti šalį ir jie ja išnaudojo visu 100 procentu. Amerikoje yra nepilnai 15proc. negrų rasės gyventojų, kurie padaro dagiau, kaip 50proc nusikaltimų. Į metus jų žūsta ir pagrinde nuo savų rankų apie šimtą. Kartas nuo karto būna apkaltinama ir policija, dėl jų mirties. Bet chaosas, dėl to šalyje, paprastai nekyla.

Apie nusiaubtus demokratų valdomus miestus.

Visi nusiaubti miestai yra valdomi demokratų partijų atstovų t. y. jų merai priklauso toms partijoms. Amerikoje yra municipalinė policija, kurią valdo miestų merai. Tai jie sprendžia kaip elgtis per riaušes, malšinti jas ar ne, prašyti pas gubernatorių nacionalinės gvardijos pagalbos ar kviesti reguliariąją armiją į pagalbą, kuri jau pavaldi prezidentui. Prezidentas pagal konstituciją neturi teisės įvedinėti kariuomenės į miestus neprašomas, todėl jo grasinimas įvesti ten kariuomenę yra daugiau simbolinis pagrūmojimas, nei realus pagąsdinimas. Kariuomenės įvedimas, be prašymo, iškarto reikštų eilinę apkaltą. Prieš rinkimus, labai nenaudingą. Kadangi analogiškų riaušių ir vandalizmo nebuvo respublikonų partijų atstovų valdomose miestuose, kyla klausimas, – kodėl jos vyksta pas demokratus?

Skirtumai tarp demokratų ir respublikonų valdomų valstijų.

Tose valstijose, kurias valdo demokratai, kaip taisyklė yra dideli mokesčiai, stiprios profsąjungos ir kaip viso to išdava daug didesnė bedarbystė, negu respublikonų valdomuose valstijose. Juose labiausiai pasireiškia naujoji globalistinė ideologija su komunistiniu principu – atimti ir padalinti. Tuo tarpu respublikonai laikosi konservatyviosios politikos ir jų valdomose valstijose vyrauja kapitalistinis individualizmas – ką uždirbai tas tavo. Mokesčiai ten nedideli, o profsąjungos silpnos. Ginklus gali ne tik nusipirkti laisvai, bet ir juos nešiotis. Žmonės ten įpratę pasikliauti savo jėgomis, ginti save ir savo nuosavybę.

Demonstracijos, protestai ar riaušės?

Spontaniškai kilę protestai, kokie dažnai kyla nužudžius negrą, šiuo atveju labai greitai virto demonstracijomis ir riaušėmis. Teigiama, kad negrų bendruomenės lyderiai ir organizacijos buvo paskatinti išvesti žmones į gatves. Patys riaušių sulaikyti dalyviai teigė, jog gavo atlygį už dalyvavimą jose. Taip pat gavo garantijas, kad nebus teisiškai persekiojami ir bėdai esant nemokamai gaus kvalifikuotų teisininkų pagalbą. Ir už viso to stovi tokių, kaip Sorosas pinigai. Pavyzdžiu galima laikyti jų remiama organizacija Antifa, prezidento Trampo jau paskelbta teroristine. Beja šios organizacijos nariai, laikantys save antifašistais, išniekino, karių žuvusių antrajame pasauliniame kare, kovoje prieš fašistus, paminklą.

Neabejojama, kad egzistuoja trys grupės žmonių, dalyvaujančių šiuose įvykiuose. Tai taikūs protestuotojai, kuriuos šis įvykis paskatino išeiti į gatves ir protestuoti prieš policijos savivalę. Kiti aiškiai kriminaliniai elementai, pasinaudoję esama padėtimi tam, kad nebaudžiamai prisigrobtų svetimo turto. O taip pat yra gerai organizuotų, mokančių kelti riaušes ir vadovauti miniai, politiškai motyvuotų asmenų, kurie kaip matyti iš filmuotos medžiagos vaikščiodavo nuo grupės prie gupės ir davinėjo nurodymus. Minioje taip pat matoma nemažai studijuojančio jaunimo, kuris reiškia savo kairuoliškas, kosmopolitines idėjas. Neabejotina, kad viskas yra persipyne, tiek taikūs protestai, tiek riaušės į vieną, gerai valdomą visumą.

Vykstančio košmaro ypatybės.

Užkalti parduotuvių langai, prekybos centrų vitrinos, apriboti priėjimai prie jų. Miestuose paskelbta komendanto valanda, atrodo, kad tai ne taikus laikmetis, o karo metas. Ir visa tai besitęsiančių riaušių pasekmė. Per kurias buvo ne tik organizuotai protestuojama, bet ir organizuotai grobiamas turtas, vagiama. Paprastai viskas prasidėdavo nuo organizuotos protestuotojų eisenos iš priemiesčio, kuriame dažniausiai būna įsikūręs negrų kvartalas į miesto centrą. Organizuojama buvo pasitelkiant socialinius tinklus. Juose atidarytos paskyros, kvietė į protesto akcijas ir ragino kelti įvairius reikalavimus, kad ir tokius kaip išvaikyti visą policiją. Tų paskyrų autorystė dažnai nesusekama, todėl yra pagrindo manyti, kad jos yra valdomos iš užsienio valstybių, nedraugiškai nusiteikusių Amerikos atžvilgiu. Kažkaip įtartinai, prieš atvykstant eisenai į centrą, atsirasdavo tenai akmenų, dažnai padėtų prie vitrinų, kurios buvo matomai pasmerktos dužti. Taip pat atsirado atitinkami, perspėjantys užrašai prie parduotuvių, kurių savininkas yra juodaodis. Filmuotoje medžiagoje, aišku ne demokratų kontroliuojamos žiniasklaidos, matomi daužantys tas vitrinas žmonės iš anksto pasirūpinę pirštinėmis, tam kad išimtų šukes nesusižaloję rankų ir atlaisvintų nuo jų praėjimą, jį padarydami saugiu. O patys atlikę šį darbą keliaudavo toliau, prie kitos vitrinos. Po to ten sugriūdavo žmonės su gariūniškais krepšiais, kuriuos prikrovę prekių dingdavo. Po kurio laiko jie vėl grįždavo su jau tuščiu krepšiu ir tęsdavo savo darbą. Nurimus plėšimo bangai, kai jau ir nebuvo ką plėšti jauni, grupėmis susiorganizavę, negrai braidžiojo po miestus šūkaudami, kad jie čia šeimininkai. Sutiktus praeivius pagrinde baltuosius, nežiūrėdami, nei lyties, nei amžiaus versdavo klauptis ir bučiuoti jiems batus, laižyti nuo jų dulkes. Reikia pasakyti, kad nemaža dalis tą procedūrą atliko su tam tikru dvasiniu pakylėjimu, adekvačiu išpažinčiai pas kunigą. Taip jie matomai atliko vidinį apsivalymą, nuo bet kokių rasistinių likučių savyje. Suprantama tokių procedūrų išvengė respublikonų valdomi miestai, kurie demonstrantus pasitiko su ginklu rankose. Ten tos demonstracijos buvo taikios.

Savaime suprantama, kad nedidelė visuomenės dalis neturi tiek potencijos įvaryti visą šalį į chaosą, šią situacija sumaniai naudojasi ir kursto politinės jėgos siekiančios valdžios ir ta valdžia neapsiriboja viena šalimi. Todėl visa tai gali kartotis ir kituose pasaulio valstybėse. Dalis Amerikos jau atsiklaupė prieš raudonai juodą marazmą, dalis dar ne. Klūpantys mankurtai dabar paklausoje, jų ieškoma visame pasaulyje. Yra nenugalimas noras jų pagalba įtraukti visą pasaulį į chaosą, kuriame turi užgimti nauja santvarka, naujas žmogus – homokosmopolitikus. Ar pasaulis nori dar vieno socialinio eksperimento? Tai jau priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

P.S straipsnis didžiąja dalimi parengtas į Ameriką iš Tarybų Sąjungos emigravusio žydelio Leono Vainštaino, laikančio save amerikiečiu, pasakojimų pagrindu.

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.