Nepartiniai aidai

Diskusijos ar ginčai? Logika ar emocijos?

Arvydas Ugenskis

Arvydas Ugenskis

2020-02-15

Du straipsniai, dvi nuotraukos ir emocijos liejasi laisvai. Kas atsitiko su kai kuriais? Kur dingo šaltas protas? Ir kodėl emocijos liejasi laisvai? Nes užkliudyta kažkas pamatinio. Kažkas kas vadinama teisingumu.

Priminsiu teisingumas išplaukia iš bendruomenės mentalinio lygio, kuri apsprendžia tradicijų, papročių visumą. Kažkas teisingumą tapatina su teisėtumu, kas yra visai neteisinga. Nes teisėtumas kyla iš teisės aktų, kodeksų ir t.t. Kurie parašomi dažniausiai tam tikros srities specialistų. Dažnai angažuotų specialistų, turinčių savanaudiškų tikslų, rašant vieną ar kitą įstatymą. Lietuvoje todėl mes ir jaučiame diskomfortą, nes teisingumas dažnai prasilenkia su teisėtumu.

O prie ko čia tos nuotraukos, sukėlusios tiek emocijų – paklaus tūlas pilietis? Visa esmė yra tame, kad kiekvienas iš mūsų į jas žiūrime iš savo bokšto. Pas vieną to bokšto pamatai teisingumas, pas kitą teisėtumas. Vienas mato nuogą propagandą arba geltonų puslapių sensaciją, kitas nerimą keliančią žinią. Bendro vardiklio čia nėra. Todėl emocijos liejasi laisvai.

Pažiūrėkim į nuotraukas be emocijų. Mirončikienė už grotų. Atrodo siaubas aktyvistę pasodino, bet pasirodo tai tik propagandinis triukas, vertas geltonų, sensacijų beieškančių laikraščių, puslapių lygio. Niekas niekur nesėdi, nors ir turi problemų, bet nesėdi. O kodėl turi problemų? To priežastis antra nuotrauka, kurioje ji pavaizdavo moterį tarybinės armijos uniforma. Pavaizdavo tą moterį, kuri jos supratimu eidama tarnybines pareigas viršijo savo įgaliojimus. Ar ji turėjo teisę taip pasielgti? Kiekvienas pasakys, kad gyvenam laisvoje šalyje ir kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, tai atitinka mūsų teisingumo samprata. Ar tai teisėta? Na į šį klausimą turi atsakyti teisingumas t.y. teismas.

O dabar pasamprotaukime kas čia ne taip. Kas čia daugeliui kliūna. Teisme susidurs dvi pusės visuomenininkė, aktyvistė ir įžeista jos moteris. Ir viskas čia būtų gerai, jei ne vienas, bet. Moteris ne pati stojo ginti savo garbės ir orumo, o už ją tai ėmėsi daryti valstybinė institucija. Ir net gi, kaip aiškėja neprašyta. Kyla logiškas klausimas kuo čia ji dėta? Ar nuotraukoje yra tos institucijos simbolika, ar dar kas nors, kas leistų jai imtis kardomųjų veiksmų? Ne, nieko tokio toje nuotraukoje ir su mikroskopu nerasi.

Peršasi loginė išvada, kad tai yra institucijos keršto aktas prieš aktyvistę, kuri išdrįso sukritikuoti asmenį dirbantį jų sistemoje. Niekas nieko nesakytų ir nekiltų emocijos, jei ta pareigūnė, privataus kaltinimo tvarka, kreiptųsi į teismą. Būtų logiška ir suprantama. Ir teisingumo jausmas nebūtų užkliudytas. O dabar atrodo, kaip tarybinių laikų filme „Kin dza dza“ formuojasi pareigūnų kastos, „lygesnės“ už visus kitus. Todėl pas daug ką ir sukyla emocijos. Kai institucijų veiksmuose stinga logikos, visuomenėje įsiplieskia emocijos. O jei logika visai neveikia, diskusijos virsta tuščiais ginčais.

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.