Nepartiniai aidai
Gaivališka jėga
2020-01-28
Iš tiesų greito galo niekas nepranašavo. Statėsi gražiausi rūmai, gatves puošė nuostabiausios skulptūros, kas savaitę Koliziejuje vykdavo efektingiausios gladiatorių kautymės, mūšių inscenizacijos, o kai Romos imperijos gyventojai pavargdavo nuo kraujo, ten pat buvo demonstruojami gražiausi pasaulio gyvūnai, aktoriai, vietiniai ir vergai, kartodavo dar graikų sukurtas pjeses… Vynas liejosi per kraštus, buvo visiška seksualinės laisvė, galima vadinti, net ištvirkimu. Homoseksualizmas ir pedofilija vis labai plito ne tik tarp patricijų, bet ir tarp miestelėnų. Atrodė šiai viso gyvenimo šventei nebus galo. Tačiau jis jau artėjo… Iš visų pusių tvenkėsi barbarų gentys.
Ir tai įvyko. Nuo pjedestalų griuvo statulos, degė prašmatnūs rūmai, labiausia puoselėjamuose gėlynuose ganėsi barbarų žirgai… Roma skendo kraujyje. JIE atėjo be įstatymų, JIEMS čia buvo viskas svetima, tad JIE nieko netausojo, JŲ buvo kita religija, kita kultūra, tad ČIA jie galėjo viską deginti, plėšti, naikinti… Gaivališkas laukiniškumas nugalėjo vieną iš labiausia išvysčiusių kultūrų.
O ar dabar nesikartoja tas pats? Soti ir savimi patenkinta Europa, vergus pakeitė iš rytų Europos atvykę emigrantai,- duonos yra, žaidimų irgi nestinga, net susiejusių su ištvirkimu. O JIE skverbiasi. Tiesa, dabar tai nėra masinis antplūdis. Nors ką laikyti masišku? Prie Graikijos, Italijos, Ispanijos krantų švartuojasi ir švartuojasi laiveliai pilni „nelegalų pabėgėlių“. Vakare, apsidairius kiek tolimesniuose Paryžiaus ir Londono rajonuose, nežinodamas net nepagalvosi, kad esi Europoje.
Tai ne JŲ šalys, ne JŲ kultūra, ne JŲ religija. Tad visą šitą nelaiko reikalinga tausoti ir gerbti. Naikinti dar ir neskuba, matyt laikas dar neatėjo. Tačiau jie neturi ką prarasti, jie atvyko vienu tikslu,- įsitvirtinti ir laimėti. Taip, taip, kai kurie priims papročius ir įstatymus, bet tik tol kol jiems tai bus naudinga, kol tai padės jiems įsitvirtinti, bet ne ilgiau. Kada jie pakils LAIMĖTI jie spjaus į NE JŲ įstatymus ir NE JŲ papročius. Maža pavyzdžių? Dešimtmečius Prancūzijoje išgyvenęs jau net ir pilietis, ima sunkvežimį ir siekia sutraiškyti kuo daugiau … bendrapiliečių(?). Ne, jie niekada jam nebuvo bendrapiliečiai, jis tik VAIDINO, kad jie jam tokie yra. Kol JAM to reikėjo, kol JAM neįsakė. O įsakius, visas apsimestinis „susikultūrinimas“ dingo, beliko tik gaivališkas laukiniškumas,- barbarų pergalės garantas.
Tuo metu kai mes varžomės, konkuruojame, JIE – vieningi. Pažeisk nors vieno jų teises, pakils visa diaspora. Beje, pakils, siaubdama, degindama, naikindama (manau, pamenate nepilnų 10-ies metų senumo Londono įvykius). Tiesa, tada tai buvo valstybinės reikšmės įvykių, o visokių mažiukių, vyksta kasdien, tiesiog, tai taip įprasta, kad į juos jau nekreipiama dėmesio. Vieningumas, dar viena jėga, kuri, deja, deja, jau seniai tapo svetima mums. Vieningumas jiems padeda susižinoti jų teises, ir jie jas atstovės. „Jūs – demokratai, Jūs – privalote mus įleisti“ – šaukia, viena pabėgėlė Austrijos pasienyje. Taip, mes privalome, o jie neprivalo NIEKO. Kartais, mus pažudyti. Beje, net tada mes kaltinsime save,- ech turbūt blogai integravome žmogų tad…
Bet kokios mūsų šventės, JAU padidintas pavojus. Eitynės, karnavalai, nesvarbu kas. Juk, kaip pataria didžiųjų valstybių saugumo tarnybos,- „venkite masinių žmonių susibūrimo vietų“, nes ČIA jau gali būti JIE. Kol kas tik čia. Bet nereikia pamiršti, jie atvyko NUGALĖTI.
Ir visa tai, tapo dar aktualu, kai mūsų Galvos (su abejotinu smegenų kiekiu) nutarė pasirašyti protokolą, kaip sako tos pačios galvos nieko nelemiantį (tada kam jį pasirašyti???) bet nurodantį,- būkite čia ir dauginkitės, o mes vietiniai… pasitrauksime.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą