Nepartiniai aidai
Kur ritasi pasaulis?
2020-04-20
Dar visai neseniai, prieš šiek tiek daugiau nei šešis metus, politologams atrodė, kad istorija sustojo. Šaltasis karas baigėsi, komunistinė ideologija, skelbusi karą kapitalizmui, pasitraukė ir pasaulyje liko tik vienas galios centras, viena super valstybė. Neliko jame rimtos priešpriešos. Net komunistinė Kinija, liberalizavusi ekonomiką atrodė galutinai pripažino kapitalistinio ūkio pranašumus ir užsiėmė labiau savo ekonomika, o ne komunistinės ideologijos sklaida. Atrodė pasaulis tapo nykiai pilkas, kuriame niekas nevyksta ir nieko nevyks, kas galėtų audrinti žmonių protus.
Bet štai Ukrainoje, po kone eilinio „Maidano“, pasipylė neeiliniai įvykiai. Žmonės užsimanė pakeisti šalies kursą, atsisuko į vakarus ir nusisuko nuo rytų. Toks staigus judesys daug ką nustebino, bet labiausiai supykdė rytus, kurie Ukrainą laikė savo nedalomą teritoriją. Ir štai istorija pradėjo vėl suktis. Įvykiai pasipylė vieni po kitų. Maskva spjauna į nusistovėjusią pasaulinę tvarką bei sutartis ir atima iš Ukrainos Krymą, nes mano, kad jis jai priklauso, o vakarai pasimetę ir tik šiaip ne taip sugebėjo paskelbti, šiokias tokias, jai sankcijas. Iš kurių pastarieji, pradžioje švelniai tariant, šaipėsi. Taip atsirado pasaulyje jėga pasipriešinusi nusistovėjusiai tvarkai ir ėmusi pretenduoti tapti vienu iš galios centrų. Juo labiau, kad Amerika, nei iš šio, nei iš to, ėmė šalintis lyderės pozicijų. O dar, kad įtikinamesnis centras būtų, su kuriuo reikia skaitytis, įlindo su savo karine pagalba į Siriją. Resursų Maskva turėjo. Naftos ir dujų kainos anuomet leido jai tokią prabangą. Todėl ji įnirtingai bandė primesti pasauliui jau primirštus, dar praeito amžiaus dalies diktatorių naudotus, geopolitikos metodus. Atrodo pasaulis nepasidavė ir juos atmetė.
O pasaulis ima vis sparčiau suktis. Į Europą pradeda plūsti imigrantai, kažkas panašaus būta tik per dydįjį tautų kraustymąsi. Kinija tiek sustiprėjo, o gal Amerika nusilpo, kad taip pat panoro būti vienu iš galios centrų. Tik skirtingai nuo Rusijos jos ekspansiją į pasaulį primena labiau didelės korporacijos kovą, dėl savo rinkų. Jokios ideologijos, jokio fizinio karo tik ekonomika. Ir kova grynai ekonominė. Nepatenkinti ar nepritariantis kiniškai tvarkai kenčia ekonomiškai. Geriausias Europoje tam pavyzdys yra Švedija, kuri dėl savo principingumo Kinijos atžvilgiu, šiandien pandemijos metu, apsaugos priemones iš kinų turi pirkti per trečiąsias šalis. Kinija perka iš prasiskolinusios Graikijos salas, uostus ir taip tampa rimtu žaidėju senajame žemyne. Jos pilna visur, ji domisi strateginiais infrastruktūros objektais ir mielai pasiruošusi ten investuoti. Kinija jau tapo pasaulio pagrindine gamykla. Užsiauginusi ekonominius raumenis vis didina investicijas į karinę pramonę. Tik laiko klausimas, kada ji ir šioje srityje pradės varžytis su JAV ir ją aplenks. O kas tada? Ar tenkinsis ji vien ekonominiais kovos būdais gindama savo interesus? Kaimyninės valstybės, turinčios su ja teritorinių ginčų, įsitikinusios, kad ne. O Ukrainos ir Rusijos konflikto pavyzdys užkrečiantis. Ar nepaseks juo šio pasaulio stiprieji?
Pasaulis taip įsisuko, kad tik spėk sekti įvykius. Pandemija dar nepasibaigė, o krizė jau prasidėjo. Ir visa tai kelia galvos skausmą šio pasaulio galingiesiems. Donaldas Trampas be užuolankų apkaltino PSO, dėl blogo pandemijos suvaldymo ir nutraukė jos finansavimą. Nors problemos tai Amerikai nepadės išspręsti, bet apkaltinęs kitus, neliksi kaltas pats, bent savų rinkėjų akyse. O juk Amerikoje šiemet rinkimai. Dėl ekonominių bėdų irgi kaltų randama. Kinija, kaip Amerikos pagrindinė varžovė, taip ir kliūna Trampui, kurio moto – Amerika visų pirma. O tai reiškia, kad Amerikos kapitalas, visų pirma, turi nešti naudą Amerikai. Jau šiandien aišku, kad Kinija bus baudžiama, išvedant iš jos pagrindines gamybas ir sugrąžinant jas atgal į vakarus. Tam tyliai pritaria visi pagrindiniai vakarų geopolitikos žaidėjai, kurie pandemijos metu suprato, kaip stipriai jie priklauso nuo kinų. O už ką baudžiama? Maža už ką, kad ir už epidemijos slėpimą pradinėje jos stadijoje. Praktiškai nuspręsta, pasinaudojus krize, persidalinti pasaulinę rinką, išstumiant iš jos vakarams nepatikusius žaidėjus. Kinija bus dorojama Rusijos pavyzdžiu, – kaip varlė katile, lėtai jį šildant. Kad, kol turi jėgų stipriai nesispardytų. Ši pradinė dorojimo stadija Rusijai baigėsi. Jos pralaimėtas, pačios išprovokuotas, naftos karas, privedė prie to, kad ji grubiausiu būdu išstumiama iš savo tradicinių vakarų rinkų, o jos pajamos iš naftos eksporto artėja prie nulio. Jai jau nebejuokinga, dėl įvestų sankcijų ir jau kelintą kartą prašo vakarus jas atšaukti, pasinaudodama suvienytų nacijų organizacijos tribūna, teisybės dėlei prašo atšaukti ne tik sau, bet tai jau esmės nekeičia.
Tai kur gi ritasi pasaulis? Akivaizdu, kad pasaulinė integracijos politika, baigėsi. Kosmopolitinę ideologiją keičia nacionalinių interesų gynimo politika. Prasidėjo išcentrinių jėgų sukeltas judėjimas. Pasaulis skaidysis fragmentuosis ir tik tvarūs dariniai išliks jame. Išliks tik tie dariniai, kurių poreikis yra gyvybiškai aktualus ir naudingas, visiems juose dalyvaujantiems. Ar išliks Europos Sąjunga, kurioje dabar mes randamės, neaišku. Didžiosios Britanijos pavyzdys rodo, kokia trapi ji yra. Aišku tik viena – tam, kad ji išliktų, reikalingi esminiai pokyčiai joje.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą