Nepartiniai aidai
Gydymas viduramžiais
2020-02-25
Neretai, pasiskaičius „youtubinių medikų“ pasisakymų, taip ir norisi tokius autorius nusiųsti gydytis į viduramžius, ar dar senesnius laikus. Vien tam, kad jie pajustų, ką kažkada žmonija turėjo ir ką turi dabar. Įdomu, kad po paskutinių mūsų puikios teisėsaugos žingsnių, į viduramžių gydyklas norėtųsi siųsti ir prokurorus. Taigi, kaip gydydavo tada?
Pirmiausia, gydymas priklausydavo nuo turtinės padėties. Vargšai paprasčiau buvo apgyvendinami pirmosiose ligoninėse, ir… vienuolis prižiūrėdavo, kai „pacientas“ jau nekvėpuoja, jį „išrašydavo“. Išrašydavo ir pasveikusius, kokių beveik nebuvo, kaip nebuvo ir gydymo. Jokio.
Bet tarkim, Jūs turtingas. Tada gydytoją galite parsivesti į namus. Beje, tokia profesija, kaip „gydytojas“, tais laikais gana aptaki. Tai gali būti ir vienuolis, ir pirtininkas-barzdaskutys, o ir iš vis klajoklis, neaišku kas. Gydytojas apvers akmenį prie Jūsų namų, tai labai svarbu prognozuojant gydymo procesą. Jeigu po akmeniu jis pamatys skruzdėlytę, kirminą,- bet kokį gyvį,- beveik garantuota, kad gydymas pavyks. Nepamatys, ką gi, visaip su tais ligoniais būna.
Dažniausia gydymas ir baigdavosi, tam tikrų ritualų, ar krikščioniškų apeigų paskyrimu. Be to labai mėgdavo nuleisti kraują. Aštriu peiliu brūkšt per veną, ir Jums jau geriau. O ką, prie didelio kraujo spaudimo, tai iš ties palengvindavo. Tiesa, kažkokio ten sterilumo, niekas nesilaikydavo. Aprūdijęs peilis, tai aprūdijęs, ką dabar. Tik kiek vėliau atsiras lancetai, bet ir tada, svarbiausia bus jo aštrumas. Gydomuosius augalus tais laikais kažkiek žinojo, tik… va ar atėjęs gydytojas bus tuos augalus žinantis, ar Jus gydys tik malda, čia jau kaip pasiseks.
Blogiau su chirurgija. Iš vis, jeigu Jūsų gydytojas iš mėgstančių chirurgiją, Jums nelabai pasisekė. Tarkim, kad lengviau išeitų liga, Jums gali atlikti kaukolės trepanaciją, kalbant paprastai, pragręžti kaukolę… Kaip minėjau anksčiau, sterilumą pamirškite, nuskausminančius… kaip pasiseks. Kartais ligoniui prie operacijos duodavo sirupų iš šunvyšnės, opijinių aguonų… Kartais jos net suveikdavo. Ir net taip, kad ligonis mirdavo nuo jų.
Už tai antivakseriai galės jaustis ramiai. Jeigu jų neužklups epidemijos, tais laikais gana neretos. Maras, cholera, raupai… Kartais miestus jie ištuštindavo iki 1/3. Įsivaizduokite, tik kas trečias likdavo gyvas. Bet gal Jums ir pasiseks, o va skiepų išvengsite, jų tuo metu paprasčiausia nebuvo, kaip ir antibiotikų.
Tad, kai palygini, tikrai yra kuo pasidžiaugti. Beje, tuo jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad viskas yra puiku. Žinoma, pasitaiko klaidų, galų gale ir dėl skiepų, ypač dalies jų reikalingumo, galima diskutuoti. Tačiau palyginus su tuo kas buvo medicina stipriai pažengė, ir yra kuo didžiuotis.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą