Nepartiniai aidai
Ką valgysim, kai krizė įsivyraus?
2020-04-29
Po pandemijos pasaulyje įsivyraus krizė. Ekonominių sunkumų prispausti pasaulio gyventojai mažai kreips dėmesį į jiems tiekiamų produktų kokybę. Juo labiau nežiūrės ar tuose produktuose yra genetiškai modifikuotų organizmų(GMO) ir koks ten jų kiekis. Svarbiausia bus apsiginti nuo maisto nepritekliaus ir patenkinti gyventojų poreikį – gauti būtiniausius produktus. Net, atrodo ir turtingos, Europos valstybės neatsispirs pigių produktų su dideliu GMO kiekiu invazijai. Tam sudarytos visos sąlygos, pasirašytos reikiamos sutartys su šiaurės Amerikos šalimis. Ten transatlantinės korporacijos jau stipriai prisotinusios rinkas pigiais GMO turinčiais produktais, tik ir laukia patogaus momento kada jais galės užversti visą pasaulį. Kodėl ši problema aktuali ir kodėl jos negalime pamiršti, nežiūrint artėjančių sunkumų? Todėl, kad tai palies kiekvieną iš mūsų, nes tuos produktus vartosime mes ir nuo jų priklausys mūsų ir mūsų vaikų sveikata.
GMO produkcijos gamintojai ir jų samdyti propaguotojai mums aiškina, kad genetinės inžinerijos pagalba sukurti produktai niekuo nesiskiria nuo selekcininkų išvedamų naujų augalų ar gyvūnų rūšių. Jie „nemato“ skirtumų tarp selekcijos, mutagenezės ir transgeninės mutacijos. Labai jau nekorektiška vadinti genų modifikavimu selekciją, kurią vykdė mūsų protėviai. Selekcija, tai šiek tiek pagreitinta evoliucija, kuri trunka mūsų planetoje tiek laiko, kiek joje egzistuoja gyvybė. Ji visiškai natūrali ir iš esmės visai nepavojinga žmogui, nebent norima išvesti nuodingą augalą.
Mutagenezė, kurią jie taip pat prilygina transgeninei mutacijai yra palyginti nekaltas vaikų žaidimas. Šiaip ji, kaip ir selekcija, gali gamtoje vykti (ir vyksta ) natūraliai. Natūrali radiacija pastoviai veikia planetos florą ir fauna ko pasekoje atsiranda mutagenezė, taip pat egzistuoja žaibai ir kiti reiškiniai, kurie natūraliu būdu sukelia mutagenezę. Svarbiausia žinoti kuo gi skiriasi mutagenezė nuo transgeninės mutacijos. Tai štai: pirmuoju atveju, dėl išorės veiksnių geno seka organizme yra pažeidžiama ir gautas rezultatas, kiekybine verte, yra adekvatus pirminiai geno sekai. T. y. genetinė grandinė nors ir sutrūkinėja, bet jos sandara nepasikeičia. Genų sekos liko įprastos tam organizmui. Tokia grandinė sintetins, gal kiek kitokius, bet mūsų organizmui priimtinus pagal savo struktūrą baltymus. Tuo tarpu, transgeninės mutacijos atveju, žmogus į vienos rūšies augalo geną gali įterpti, bet kokį, bet kokios rūšies geno dalį ar net visą geną. Rezultate gaunamas genas su tokia DNR seka, kokios gamtoje nėra ir būti negali. Tokio augalo genas sintetins baltymus, kurių struktūra mūsų organizmui yra visai nežinoma, kartais gali būti ir visai nepriimtina. Sutikite, kad nei selekcijos, nei mutagenezės būdu negausime bulvės su medūzos genu. Kaip mūsų organizmas susidoros su tokiu naujadaru, niekas nežino.
Daug klausimų ir diskusijas kelia GMO produkciją gaminančių kompanijų pateikiami statistiniai duomenys, kurie jų manymu įrodo šių produktų nekenksmingumą. Jų pateikiami statistiniai duomenys yra prieštaringi ir mažiausiai nekorektiški. Kurie neatsako į daugelį klausimų, – kokias žmogaus organizme alergines reakcijas, tokie GMO turintys produktai sukelia? Kas ištyrė, kiek jie turi įtakos žmogaus genetikai ir epigenetikai? Tam reikalingas monitoringas ne vienos ir ne kelių kartų t.y. tyrimai turėtų trukti kelis šimtmečius. Ir tik tada vienareikšmiškai galima būtų pasakyti ar duotasis produktas kenksmingas žmogui ar ne. Auginantys vaikus, gerai žino labai dažną tėvelių galvos skausmą – alergiją. Deja ji taip pastaruoju metu išplito, kad retą šeimą ši bėda nekankina. Didelę patirtį turintis vaikų gydytojas teigia, kad prieš 25-30 metų, tik apie 20% vaikų vargino ši bėda, o dabar apie 80%. O tai yra ne kas kita, kaip mūsų populiacijos atsakas į tas mitybos naujoves, kurias importavome iš vakarų beje ir į GMO. Tai kas nutiks mūsų vaikams ir anūkams, kai prekystaliai bus prisotinti GMO turinčiais produktais? Kas gali pasakyti ar mūsų vaikai yra alergiški medūzos genus turinčių augalų produktams? Kas tokius tyrimus atliko? Kas garantuos ar jie neturės poveikio jų reprodukcijai? Ir dar daug ko būtų galima paklausti. Tačiau artėjantis sunkmetis ir galimas nepriteklius, gali nustumti šiuos klausimus į tolimiausią kampą.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą