SUCCESS Nepartiniai aidai

Nepartiniai aidai

Paprasta laimė (3)

Saulius redaktorius

2020-02-26

Bandykime šioje temoje sudėlioti viską į lentynėles, į šitą painiavą įmaišyti dar šiek tiek naujai senų minčių, po to tą apibendrinti ir gal kas nors gausis. Blogiausiu atveju, padarysime apibendrimą, po kurio apibendrimo apibendrimą, po to viską apibendrinsime, ir tai apibendrinus gausis puiku. Jau baisu? Dar ne???? Tada skaitome toliau.

Pirmas pavyzdys. Jūs puikios nuotaikos, viskas klojasi puikiai, pinigų pilnos kišenės, žmona myli, meilužė dar labiau, mašina negenda, saulė šviečia, žodžiu viskas taip puiku, kad atrodytų laikas tarti,- „ne“ narkotikams. Bet kadangi jų nenaudojate, tai viskas ir taip puiku. Ir Jūs patenkate tarp žmonių, kurie liūdni, nusivylę, pikti, žodžiu niūri ir pilka aplinka. Ir Jums tokioje aplinkoje tenka būti. Pusvalandį, valandą, dieną, savaitę… Kas darosi su Jūsų nuotaika, kaip keičiasi Jūsų suvokiama gyvenimo kokybė, kiek laiko reiks, kad Jūs taptumėte niūriu pesimistu, ir suprastumėte kad ne viskas taip ir gerai,- kad ne taip ir puikiai viskas klojasi, ir tos pinigų pilnos kišenės, o va sąskaitoje banke galėtų būti ir daugiau, o ir ta žmona su meiluže, gal jos tik vaidina, o automobiliai visada negenda, kol vieną dieną visai sustoja, o ir saulė… Va ir debesėlis pasirodė…

Antras pavyzdys. Jums kažkas nepavyko (būna) ir viskas atrodo juodai, na taip juodai, kad pagrindinė egzistencinė problema,- nusišauti ar griebti ciano kalio. Bet jūs patenkate į aplinką, kur visi šypsosi, juokauja, gera nuotaika trykšta per kraštus. Ir vėl, kiek laiko praeis kol Jūsų nuostatos pasikeis? Taip, šiandien juoda, bet, blogiausiu atveju viską galima pradėti iš naujo, taip, bjauriai lyja, bet juk lyja prieš giedrą. Visada.

Įdomios mintys lenda į galvą, ar ne? Išeitų, kad mes tampame laimingi, jaučiame gyvenimo pilnatvę tada, kai žmonės aplink mus laimingi. Ir va kelias, kurį paminėjo tik keli išminčiai. Nesiekite laimės tik sau. Darykite taip, kad žmonės aplink Jus būtų laimingi ir Jūs tapsite laimingais. Džiuginkite, dalinkite, juokaukite, tegul aplinkinius lydi šypsena. Ir tada Jūs patys pradėsite šypsotis. Bet ne ta išmokta „amerikietiška“ šypsena, nuo kurios įsikauda mimikos raumenis, o tikra, natūralia, šviečia kaip saulė.

Kažkiek neįprasta? O ir nereikia įprastinumo. Atsipalaiduokite, būkite savimi, norisi dūkti, dūkite, kvailiokite,- aplinkiniai arba nusišypsos (tada Jūs laimėjote) arba praeis pro šalį (tada Jūs nieko nepraradote). Įprastinių, standartinių, tarsi iš konvejerio? Žmonių apie 6 milijardus. Ir kiek iš jų laimingų? Kiek iš jų džiaugiasi gyvenimu?

Šias mano mintis galima narstyti, gilintis, neigti, abejoti. Tiesiog nesinori labai ištempti ir taip riebios temos. Kadangi pagrindinė idėja jau pasakyta, ji eis per visas temas, tad bus ir neigimo ir abejonių ir eisim gilyn. Čia, prieš apibendrinimus, norėtųsi trumpam ( tik trumpai), nes ir apie tai kažkada kalbėsime plačiau, paminėti dar vieną aspektą,- egoizmą.

Šiaip, egoizmas – blogas dalykas, egoistas – tas žmogus, kuris negalvoja pirmiausia apie mane (svoločius koks). O jeigu rimtai, du esminiai skirtumai. Galvoti apie save, ir galvoti TIK apie save. Išskirtas žodis svarbiausias.

Apie save reikia galvoti, savimi reikia rūpintis. Galų gale, kad būti laimingi, mes turime DUOTI, tai esmė. Bet, kad duoti reikia įgyti. O va įgyti galima įvairiais būdais. Galima užmušti ir paimti, galima pavogti, galima uždirbti, mums gali dovanoti. Pirmi du būdai kiek skiriasi nuo dviejų paskutinių. Beje, paskutinis būdas nė kiek ne blogesnis už uždirbimą, tik niekada niekada nereikia laukti dovanų. Mes apdovanojami, kada mes to nesitikime.

0
0

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.