Nepartiniai aidai
Patriotizmas ar…
2020-01-28
Per trumpą laiką išklausiau porą paskaitų. Abiejų jų esmė panaši (nors vienos autorius fizikas, kitos – religijos atstovas). Net nepanaši, o vienoda. Yra dvi kovojančios jėgos,- neapykanta ir pyktis iš vienos pusės ir meilė iš kitos pusės. Ir kuri iš šių jėgų laimės tai ir lems pasaulio likimą. Tiksliau, jeigu laimės pirmosios jėgos, net nebus ką lemti. Nustebino kitkas, visiškai priešingų, „stovyklų“ atstovai išsakė viena ir tą pačią bendrą idėją.
Bet pereikime prie patriotizmo. Tik tikro patriotizmo, o ne tokio, kokį mums siūlo, visokie delfiai, lendsbergiai, užkalniai, savukynai ir masiškos jų manipuliacijų aukos. Jie ilgais, melagingais išvedžiojimais Jums bandys įrodyti, įvairiausias beprotybes.
O juk patriotizmas tai MEILĖ. Tėvynės meilė. Va ir viskas. Trumpai ir aiškiai.
Ne taip svarbu kokiai partijai priklausote, ne taip svarbu esate tikintis ar ateistas, ir absoliučiai nesvarbu, kaip Jūs žiūrite į kitas tautybes, jeigu Jums Lietuva brangi, jeigu Jus įkvepia Maironio eilės, Čiurlionio paveikslai, jeigu Jums brangūs mūsų šalies miškai, pamiškės ir kloniai, ežerėliai ir upeliai, jeigu jums gražiausia kalba – Lietuvių,- Jūs patriotas. Manyčiau, tokie mes BEVEIK VISI. Tauta. Lietuviai.
Ir nereik ilgų išvedžiojimų. Meilė nereikalauja ilgų paaiškinimų.
Deja, priešingai Meilei, kai kurie, dažniausia, asmeninių tikslų vedini, skelbia, kad „patriotizmas“ – Neapykanta ir Pyktis. Kitaip mąstantiems, tam tikros tautybės žmonėms, tada jau svarbu ir partijos ir religijos. Nes tikras „patriotas“ turi vienų neapkęsti, o kitus dievinti. Beje, tiek Meilė, tiek pati Tėvynė čia jau antrame plane. Ir tai paprasčiausias „ožizmas“. Neapykanta ir pyktis negimdo meilės, iš jų atsiranda tik daugiau neapykantos ir pykčio, kurie palaipsniui veda į susinaikinimą. Visus. Kiekvieną.
Beje, „ožistai“ nebūtinai priklauso mano „mylimajai“ partijai. Jų yra visose politinėse jėgose. Jų yra ir ne tarp politikų. Jie įsitikinę, kad taip reikia, kad jie teisūs, ir, deja, deja, perkalbėti jų jau nepavyks. „Sakai patriotas? Ką prisimeni iš Maironio eilių, ar Tau patinka Čiurlionis?,- klausiu vieno ožisto.- Aš jų nežinau, bet aš neapkenčiu Rusijos ir visada balsuoju už vieną partiją“. Va, ožistinis patriotizmo įrodymas. Ir jis ne Meilė.
Sakysite, kam tie poetai, kam ta istorija, meilė yra meilė. Tačiau, juk jeigu mylime, mes norime kuo daugiau žinoti, apie vaiką ar mylimąją(į). Tad ar patriotas nežinantis nieko apie Tėvynę, kiek nepanašus į tėvą, nežinantį kiek vaikui metų? Man – panašus. Bet tai, kaip ir visur kitur, tik nuomonė.
Juk kad mylėti, reikia įdėti šiek tiek laiko, teikia sukaupti kažkiek žinių, reikia DOMĖTIS. „Ožizmas“ paprasčiau, šauki – „rusai puola“ ir „dėl visko kalta TSRS“ ir užtenka. Vis bliauni tai, kaip ožys (iš čia ir terminas). Tik va, o kur čia meilė?
„Myliu Tėvynę ir neapkenčiu kažkokios kitos valstybės…“ Jau panašiau į nacionalizmą. Be to meilė ir neapykanta – nelabai suderinami jausmai. Taip, taip, jeigu kita valstybė elgiasi priešiškai, jeigu bando mus pajungti… Tačiau tada reikia gintis, o neapkęsti – eilinė beprasmybė.
Tad, aš už Meilę. Ir prieš neapykantą. Ir labai labai tikiuosi, kad Meilė laimės, kaip prieš plačiai deklaruojamą „ožizmą“ laimės tikras patriotizmas.
Džiaugsmo, laimės ir daug meilės, negausiems mano skaitytojams Šv. Kalėdų proga ir visą laiką.
P.S. Taip ir matau, eilinį „ožistą“ sarkastiškai, su pykčiu tariantį,- „taip, taip dėl visko kaltas Landsbergis“. Bet tokiems nesuprasti, kad kaltų aš neieškau, o savo nuomonę pareiškiau tik apie patriotizmo sąvoką. Ne Jiems ir skirta.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą