Nepartiniai aidai
Placebo
2020-02-25
Viskas prasidėjo 18 amžiuje JAV. E. Perkins išsiėmė patentą, „gydomųjų“ metalinių plokštelių gamybai. Gydytojas teigė, kad plokštelės pagamintos iš specialaus lydinio (nors iš tiesų ten buvo paprasčiausias plienas), ir palaikius jas prie skaudamos vietos, skausmas, o kartu ir susirgimas praeina.
Įdomiausia, kad E. Parkins užplūdę pacientai patvirtindavo, kad „išradimas“ tikrai veikia. Jų būklė pagerėdavo. Žinoma, toks „išradimas“ sukėlė kolegų norą, demaskuoti apsišaukėlį. Ir jau Anglijoje Dž. Heigart metalą pakeisti medžiu, vėliau kaulu. Ir kas įdomiausia, nepriklausomai iš ko buvo pagamintas „gydomasis prietaisas“, daliai pacientų, jis savijautą gerindavo.
Kaip ir kodėl tai veikia buvo bandyti atsakyti jau šiais laikais. Grupei bandomųjų, liepta burnoje palaikyti skysčio, iššaukiančio skausmą. Po to jiems buvo duodamas placebo, sakant kad tai stiprus nuskausminantis vaistas. Tuo metu, skanuojant tiriamųjų smegenis, pastebėta, kad po „vaisto“ gavimo suaktyvėjo smegenų dalis, atsakinga už endorfinų (malonumo hormonų) gamybą. Ir žinoma, tiriamiesiems skausmas praėjo. Vėliau šis tyrimas buvo patikslintas, eksperimento dalyviams suleidus vaistų, slopinančių endorfinų gamybą. Ir čia placebo poveikis nepasireiškė. Teko griebti tikro aspirino.
Toliau, dar įdomiau. Visi žinome, kad vaistas veikia greičiau ir efektyviau, jeigu jis negeriamas o injekuojamas. Pasirodo, placebo taip pat. Tiems, kuriems buvo leidžiamas paprasčiausias fiziologinis tirpalas, geriau pasijuto geriau greičiau, ir jautėsi gerai ilgiau, negu tie, kuriems buvo duodamos piliulės su cukrumi viduje. Suprantama, nei fiziologinis tirpalas, nei cukrus, jokio gydomojo poveikio neturi.
Tyrimai tęsėsi. Ligoniams sergantiems Parkinsono liga buvo duodamas placebo. Bet vieniems iš jų „vaistas“ buvo „pakeistas“, o ligoniui užsiminti, kad naujasis preparatas „keliolika kartų brangesnis“. Turbūt nesunku atspėti, kas atsitiko. Žinoma, geriančių „brangesnį“ vaistą gerėjo greičiau, nei vartojantiems senąjį. Dar sykį pabrėšiu, jokių vaistų gydančių ligą duodama nebuvo.
O jeigu į chirurgiją? Šitą pabandė suomių mokslininkai. Operacijoms buvo pasirinkti sausgyslių trūkimai, pusei ligonių buvo atlikta tikra operacija, siuvant pažeistą vietą, pusei,- daromas nedidelis pjūvis, taigi, operacija tik imituota. Ir ką gi? Abiejų grupių gijimas buvo beveik vienodas.
Beje, yra priešingas placebo poveikis, vadinamas „nocebo“, šiuo atveju pasireiškia ne pagrindinis vaisto poveikis, o vadinamieji „nepageidaujami“. Nustatyti, kad kuo daugiau pacientas apie šiuos poveikius žino, tuo didesnė galimybė, kad jie pasireikš. Žiūrint į tai, gana keistas atrodo ES reikalavimas išvardinti visus vaisto šalutinius veikimus. Nors… teisė visada atsiliko ir nuo mokslo ir nuo gyvenimo.
Kitas aspektas yra tas, kad jeigu pacientas įsitikinęs vaisto neefektyvumu, tikras vaistas gali neveikti. Įdomu, kad buvo atlikti bandymai net su narkotinėmis medžiagomis, įtikinus pacientą, kad tai neveiksmingi preparatai narkotikai jokios įtakos jam neturėjo.
Tad gal nereikia vaistų, gal užteks tikėjimo ir cukraus piliulių? Žinoma, kad ne. Placebo negydo, taip, simptomai gali išnykti, bet tik tiek, liga, jos sukėlėjai juk lieka. Tačiau, žinoma, kas liečia neurogeninės kilmės sutrikimus, kai kuriuos ūminius susirgimus, kartais tikslinga ir naudoti placebo efektą, ir leisti organizmo išgyti pačiam.
O štai visokių ekstrasensų pasiekimus, „placebo efektas“ paaiškina. Ir Jūsų pasirinkimas, „gydytis“ pas juos ar ne. Bet labiausia linkiu būti sveikiems.
Panašūs straipsniai
Komentarų skiltis
Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus
Parašykite komentarą