Nepartiniai aidai

Jaunimo darbo analizė

Tadas Ja

Tadas Ja

2020-02-07

Jaunas žmogus (14-29 m.) šiandieninėje Lietuvoje pristatomas kaip indėlis į ateitį, kuris duos vaisių politikos, technologijų, medicinos bei kitose srityse. Viena tikrai aišku, jei jauni žmonės pradės dirbti ankščiau, tai ateityje mokės, žinos daug daugiau nei 30 –metis ar 50 –metis. Šių laikų jauni žmonės yra iniciatyvūs, greitai mokosi bei suranda naujų ir greitų būdų išspręsti problemas.

Jaunimo darbo analizė.

Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2018 m. vidutiniškai dirbo 110,6 tūkst. 15-24 m. amžiaus jaunuoliai, o 2019 m. vidutiniškai dirbo 108 tūkst. tos pačios amžiaus grupės jaunuoliai. Aiškiai matome, jog 2019 m. jaunuolių dirbo 2 tūkst. mažiau nei 2018 metais. Šie skaičiai parodo, jog jaunimas pradeda nedirbti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra darbdavio mokamas darbo užmokestis, kuris nevilioja jaunų žmonių dirbti.

Problemos ir jų sprendimo būdai.

Patirties trūkumas – darbuotojo ar darbdavio problema. Dažnai darbdaviai sunkiai sudaro darbo sutartis su jaunais žmonėmis, nes jaunimui trūksta įgūdžių ir patirties vienoje ar kitoje srityje. Žinoma, jog 16 –mečiui, kuris nori užsidirbti pinigų kažkokio tikslo įgyvendinimui sunkiau. Jis neturės patirties einant į darbo pokalbį, bijos, kažko nepasakyti ar pasakyti, ko visiškai nereikia. Tačiau tai laikina. Įgavęs patirties, jis jau žinos, kaip reikia viską daryti ir sakyti, svarbiausia, kad tas jaunas žmogus nori dirbti ir turi motyvacijos atsikelti anksčiau, pasiruošti ir laiku atvykti į darbo vietą. Su kiekviena diena jaunuolis sužinos vis daugiau, galės pats priimti sprendimus, tapdamas stipresniu. Taigi, galima daryti išvada, jog patirtis ateina su laiku. Tam turi padėti darbdadavys įdarbindamas motyvuotą ir tikslų siekiantį jaunimą.

Darbo užmokestis jauniems žmonėms per mažas. Darbdaviai dažnai į jaunus žmones žiūri skeptiškai ir nesitiki, jog jie pasieks greitų ir gerų rezultatų.  Jauni žmonės neturi aukštojo išsilavinimo ir negali užimti pareigų, kurios susijusios su administravimu ar vadyba. Todėl dažnai jauni žmonės įdarbinami pagalbiniais darbuotojais. Šioje situacijoje nėra nieko bloga, tačiau dažnai darbdaviai susiduria su kita problema (kalbant apie darbo užmokestį) mokesčių mokėjimas ir darbo vietos išlaikymas. Jauniems žmonėms darbo užmokestis dažniausiai būna tik minimalus. Šiandienai tai siekia 607 eurus, iš kurių darbuotojas sumoka 167.77 eurus. Tai atlyginimas į rankas siekia tik 437.24 eurus. Todėl dažnai jauni žmonės nesutinka su gaunamu atlyginimu ir taip tampa sunkiau įtraukiami į darbo rinką. Tačiau viskas pasikeistų jei 14-18 m. jaunuoliams, nereikėtų iš darbuotojo atlyginimo mokėti motinystės, ligos ir privalomo sveikatos draudimo įmokų. Jų atžvilgiu gaunamas darbo užmokestis padidėtų 65,44 eur. Todėl darbo užmokestis atrodytų ne 437.24 Eur, o 502,68 Eur.  Galima daryti išvada, jog jei įstatymuose atsirastų pakeitimai ir jauniems žmonėms (14-18 m.) nereikėtų mokėti motinystės, ligos ir privalomo sveikatos draudimo įmokų, darbo užmokestis padidėtų, o nuo pakilusio darbo užmokesčio padidėtų ir norinčiųjų dirbti skaičius.
Apibendrinant galima daryti išvada, jog norint, kad jauni žmonės pradėtų dirbti reikia lengvatų su kuriomis darbuotojai gautų didesnį darbo užmokestį. O darbdaviams reiktų vertinti kiekvieną jauną žmogų, kuris įmonei gali atnešti geresnių rezultatų.

.

Panašūs straipsniai

Komentarų skiltis

Komentuokite atsakingai. Jūs atsakingi už savo komentarus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.