Nepartiniai aidai
Ar tikrai reikia „naujųjų gelbėtojų“?
Parašė: Saulius redaktorius
2020/05/20
Nežiūrint visų valdžių pastangų lietuviai gyvena gerai. Nėra badaujančių (kai tuo metu pasaulyje iš bado miršta 9 mln. žmonių), dauguma turi kur prisiglausti nuo šalčio ir lietaus, nevaikštome nuogi, tegul drabužiai ne super-puper, bet ir neapdriskę… Didelė dauguma ilsisi užsienyje, turi apynaujį automobilį ir buitinę techniką. Žodžiu, lyg ir nėra kuo skųstis.
Ar galėtų būti geriau? Žinoma. Visada gali būti geriau. Kažkada esu bendravęs su žmonėmis, kurių turtai be problemų leido turėti viską, ką tik galiu įsivaizduoti ( o jeigu tiksliai, tai net daugiau, negu galiu įsivaizduoti). Ir jie buvo viskuo patenkinti? Ne, jie troško dar daugiau ir dar geriau.
Tuo mūsų visų nenumaldomu noru, kad „galėtų būti dar geriau“ ir naudojasi visokie „naujieji gelbėtojai“,- visokios santalkos, susitelkimai, kiti telkiniai ir tvenkiniai. Pasiklausius jų postringavimų,- mes jau beveik badaujame, o tuoj visai badausime, demokratijos neliko visai, prieš mus tuojau panaudos elektromagnetinį ginklą kodiniu pavadinimu 5G, tuo mus visai išnaikindami. O po išnaikinimo, dar ir sučipuos, diktatoriškai skiepydami, nuo neegzistuojančio covid-19. Taigi, yra labai blogai, bet, jie mus išgelbės.
(daugiau…)Spaudos apžvalga 05.14
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/05/14
Aistros dėl Astravo
Lietuvos keliama drama Europoje, dėl Astravo atominės elektrinės, gerokai nusibodo. Lietuvos siekis uždaryti, demontuoti, išardyti… Astravo elektrinę kelia daugiau šypseną, nei rimtą požiūrį. Tačiau rūpestis, dėl saugumo suprantamas. Nenustygstančiai Lietuvai EK pažadėjo pakontroliuoti Astravo elektrinės saugumo reikalavimų vykdymą. Štai ir viskas. Klausimas apie jos uždarymą, net nekeliamas. Todėl, jos energijos boikotas, bus tik Lietuvos reikalas. Ir savaime suprantama žlugęs. Kaip žlugęs buvęs planas pastatyti pas save saugią japonišką elektrinę, kuri garantuotų energijos perteklių regione ir Astravo statybą padarytų beprasmę. Tačiau žaliuojančių Lietuvos populistų dėka Astravo atominė išaugs ir kels rimtą grėsmę Lietuvai. Planų, pasistatyti atominę, neatsisako ir Rusija Karaliaučiuje. Todėl, vietoje vienos, saugios, savos, pašonėje turėsime dvi, abejotino saugumo, atomines elektrines. P.S. Viso straipsnio skaityti neverta. Visas straipsnis.
***
Ar pinigai už dyka pagilins krizę?
Atrodo visiškai teisinga, kad vyriausybės pasaulyje pradėjo žmonėms dalinti per karantiną pinigus. Tai humaniškas ir natūralus poelgis. Tačiau, kokios dėl to bus pasekmės ekonomikai? Ar tai neiššauks infliacijos ir dar labiau nepagilins krizės? Gana retame straipsnyje apie dabartinę krizę bandoma perspėti, kas mūsų laukia, jei pasaulis įklimps į pinigų dalybas. Nors ir nepateikiami gatavi krizės suvaldymo receptai, bet paskaityti verta. Visas straipsnis.
***
Ar 90tieji grįžta, ar jie nekur nebuvo išėję?
Kažkam prokuratūra, FNTT, advokatai, tai teisingumo įrankis teisingumo sistemoje, o kai kam tai įrankis bizniui daryti. Tokiems viskas perkama ir viskas parduodama, kaip 90tais. Nors treninguoto reketo, iš verslo renkančio duoklę su beisbolo lazdomis ir neliko, užtat išliko jo išauklėtas, subtilus korupcinis dvokas, teisingumo sistemoje. Visai neseniai teisėjų kompanija buvo sužvejota korupcijos liūne, o dabar paskui juos ištraukti į dienos šviesą prokurorai, advokatai, FNTT pareigūnai. Įdomu, kada Lietuva atsikratys šito, devyniasdešimtųjų korupcinio tvaiko? Verta paskaityti ir susimąstyti. Visas straipsnis.
5mlrd eurų, per kiek laiko juos pravalgysim?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/03/22
Vyriausybė nusprendė gelbėti ekonomiką nuo koronoviruso. O tiksliau nuo padarinių, kurie iškils pandemijos metu ir po jos. Pasižiūrėjus į jos siūloma priemonių paketą, kurį prezidentas pavadino ambicingu, kažkaip ambicijų neradau. Eilinės prieškrizinės priemonės. Jokių mokesčių reformų, tik pažadai pagelbėti verslui ir dirbantiesiems. Ir visam tam reikės skolintis, nei daug, nei mažai – skolinimosi kartelė pakelta iki 5mlrd eurų. O, kad būtų lengviau pasiskolinti bankams suvaržymus sušvelnino, kad šie turėtų iš ko skolinti.
Išeina taip, kad ambicijos reikalingos tik skolinimuisi. Bet vis tik pažanga, lyginant su praėjusia krize, yra. Nėra mokesčių pakėlimo. Tai jau žingsnis į priekį. Nors iš kitos pusės, kur ten ką kelti daugiau? Ar tai ekonomiką pagyvins ir padės verslui bei dirbantiesiems, čia dar klausimas, bet kad bankai padėtimi pasinaudos, tai ko gero akivaizdus faktas.
Iš kur tokios prielaidos? Iš elementarios situacijos analizės. Pasaulinė ekonomika perkaitusi ir stovi ant krizės slenksčio. Koronovirusas, kaip katalizatorius tą krizę įplieks, nespėsim atsigauti po koronoviruso pandemijos būsime gilioje recesijoje. Tie milijardai, kurie greičiausiai bus pasiskolinti ištirps gan greitai, nes planuojama palaikyti, tiek atlyginimus, tiek išmokas tam tikrame lygyje. Noras palaikyti ekonomiką skolintais pinigais suprantamas ir taip gal būt galima būtų elgtis, jei tikrai žinotume terminus, kiek ilgai bus krizė. Neduoti nugriūti puškuojančiam traukiniui daug lengviau, negu nugriuvusį pakelti. Tačiau gali būti taip, kad ir traukinys nugrius ir milijardus iššvaistysime. O kas tada?
(daugiau…)Prisvilęs blynas Užgavėnėms, ar virvė tautai ant kaklo?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/02/25
Jau kuris laikas matome įkyrius bandymus suvaržyti žmonėms konstitucijos garantuojamas teises. Įvairaus plauko politologai, dieną naktį kala mums į galvas, kad Lietuvą turi valdyti partijos ir pageidautina dvi pagrindinės. Na kokias partijas jie turi galvoje, nedidelė paslaptis. Atrodo, kas čia tokio, maža ką politologai šneka ir nušneka. Bet tas įkyrumas kėlė rimtą įtarimą, kad Lietuva kažkam ruošiama.
Ir vėl gi, nesunku nuspėti kam. Tai netrukus įgarsino Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, paskelbęs, kad jo manymų mažoritarinė sistema neatitinka konstitucijos nuostatų, bent kaip jis jas supranta. Galima skaityti konstituciją skersai ir išilgai, niekur nerasi, nei žodžio prieš mažoritarinę rinkimų sistemą. Kaip beje niekur nerasi, kad Lietuvą turi valdyti partijos. Tai kodėl tautai primygtinai norima primesti šią nuostatą? Kam ji naudinga? Savaime suprantama, kad partijoms. Taip toms pačioms, korupcijose paskendusioms, nepopuliarioms partijoms. O konstitucinio teismo pirmininkas gaunasi yra jų talkininkas.
(daugiau…)Už ką balsuosime?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/02/21
Artėja rinkimai. Pilasi partijų, partijėlių, judėjimų pažadai. Jau girdime, kaip mes gyvensime geriau, jeigu išrinksime TUOS. Ir kaip gyvensime blogai, jeigu rinksime ANUOS. Nieko asmeniško, tik rinkimai. Ir kadangi tai toks laikotarpis, kai Lietuvos pilietis tampa staiga svarbus Valdžiai, ir aš nusprendžiau papasakoti, už ką balsuočiau aš. Gal būt tai taps kažkurios partijos, o gal ir „Nepartinio aljanso“ prioritetu.
Judėjimo ar partijos, už kurį balsuočiau, pagrindine vertybe turėtų būti Žmogus, Pilietis. Žmogui turi būti sudarytos sąlygos gyventi oriai iš savo darbo, savo verslo, savo kūrybinės veiklos, o ne tik iš tarnavimo partiniams monopolistams. Tam reikia ne tiek ir daug,- skatinti privačius, smulkius, vidutinius verslus,- pradžioje juos atleidžiant ar sumažinant mokesčius. Lygiai taip pat turi būti elgiamasi ir su individualia darbine veikla,- ji turi būti skatintina, o ne dusinama.
Juk bet kuris iš darbingų žmonių, gali išsilaikyti pats, tik žinoma, ne dabartinėmis sąlygomis. Vienodi mokesčiai man, atsidariusiam nedidelę krautuvėlę, ir prekybos centrams, bet kokiam mano verslumui iš kart sako – NE. Net bokse sportininkai skirstomi pagal svorio kategorijas, gaidžio svorio kovotojas neišleidžiamas į ringą kovoti su dramblio svorio. Lietuviškame biznyje, deja, priešingai,- nori išsilaikyti,- nugalėk visas „maximas“… Teisinga? Žinoma, kad ne.
(daugiau…)Jaunimo darbo analizė
Parašė: Tadas Ja
2020/02/07
Jaunas žmogus (14-29 m.) šiandieninėje Lietuvoje pristatomas kaip indėlis į ateitį, kuris duos vaisių politikos, technologijų, medicinos bei kitose srityse. Viena tikrai aišku, jei jauni žmonės pradės dirbti ankščiau, tai ateityje mokės, žinos daug daugiau nei 30 –metis ar 50 –metis. Šių laikų jauni žmonės yra iniciatyvūs, greitai mokosi bei suranda naujų ir greitų būdų išspręsti problemas.
Jaunimo darbo analizė.
Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2018 m. vidutiniškai dirbo 110,6 tūkst. 15-24 m. amžiaus jaunuoliai, o 2019 m. vidutiniškai dirbo 108 tūkst. tos pačios amžiaus grupės jaunuoliai. Aiškiai matome, jog 2019 m. jaunuolių dirbo 2 tūkst. mažiau nei 2018 metais. Šie skaičiai parodo, jog jaunimas pradeda nedirbti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra darbdavio mokamas darbo užmokestis, kuris nevilioja jaunų žmonių dirbti.
Ar apginsime vaikus nuo… prokurorų?
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/04
Tendencingai pateiktas MG Baltic televizijoje Kručinskienės interviu, žinoma, visai atsitiktinai sutapo (pas mus gi būna atsitiktinai, kai reikia) su įdomesniu, ir svarbesniu įvykiu,- prokuratūra Kručinskienės byloje pateikė kasacinį skundą.
Ir šis bylos posūkis toks keistas, kad reiktų pamiršti tą kandidatavimą (beje, neįvykusį ir kažin ar įvyksiantį), tuo labiau, kad galimi įvykiai tikrai grėsmingesni. Tiek Kručinskienei, tiek mums visiems. O paprasčiau,- ar sugebėsime apginti nuo prokurorų savo vaikus?
Seimūnų algos
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Žinoma, mes visi suprantame, kad tai, kas aprašyta žemiau negali vykti mūsų Respublikoje, tad iškart įspėju, kad nors ir naudoju mums įprastus žodžius „Seimas“ „seimo narys“ „euras“ etc, veiksmas vyksta atsilikusioje Afrikos šalyje, na tarkim, Landsberijoje. Žinoma, žinoma, viskas išgalvota, ir bet kokie sutapimai, atsitiktinumas ir daugiau nieko. Ir taip, reportažas iš Seimo rūmų.
Pirmininkaujantis. Taip, gerbiami seimo nariai, registruojamės, registruojamės, šiandien mūsų laukia svarbūs klausimai. Ir kol, pagal mūsų gerbiamos seimo narės, Ekonomistės Teisiosios, pasiūlymą visus seimo narius korespondentai patikrins alkotesteriu, aš pristatysiu pirmąjį klausimą.
Zombinimas
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Kartais netyčia, gal iš kokių pasąmonės gelmių išsprūsta frazė, kuri priverčia susimąstyti. Ir neseniai, ėmiau ir leptelėjau,- „žurnalistų jau nebeliko, liko tik propagandistai“. Beveik lozungas, paimk į raudoną ar trispalvį foną (pagal skonį) ir ant sienos kabink. Beje, tai tiesa. Tikrai nebeliko. Tik ar jų reikia? Ir aš pats, kas aš pats, propagandistas, pradedantis analitikas, ar šiaip nevykęs grafomanas?
Šį kartą straipsnis bus kitoks. Net nežinau ar tilpsiu į vieną dalį, nes minčių susikaupė daug, ir pabandyti jas išlukštenti, kad būtų iškart tinkamos valgymui, nebus taip paprasta. Tad mintys irgi gali šokinėti, nepykite. Beje, iškart įspėju (ko nedarys propagandistai), tai ką dėstysiu žemiau, mano asmeninė nuomonė, aš galiu klysti. Visumoje aš dažnai klystu. Tad… Išvadas darykitės patys.
Morali tikyba
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Gana dažnai tenka išgirsti, kad TIK tikintieji suvokia moralę, dorą, o visi kiti… kaip rašė vienas įžymus tikintysis kitiems terūpi tik krepšinis ir alus. Taigi, pasižiūrėjęs krepšinį ir prisigėręs alaus, nutariau panagrinėti, ar jau tikrai ČIA viskas taip gražu ir šventa. Jokiu būdu nenoriu įžeisti tikinčiųjų, net ir dogmatiškai tikinčių. Todėl, visiems kurie šventai įsitikinę Biblinių tiesų teisingumu, siūlyčiau paprasčiausia toliau neskaityti.
Nenorėčiau liesti krikščionybės istorijos,- inkvizicija ir kryžiaus žygiai lai lieka ant didžiųjų moralistų sąžinės. Paliksiu ramybėje ir dogmas, beje, 10 įsakymų taip pat viena iš dogmų. Man žymiai įdomiau panagrinėti pačią Bibliją, ir pažiūrėti, ar ten pateikti tikrai jau tokie “tyros moralės” pavyzdžiai ir ar tikrai perskaitęs Bibliją žmogus taps geresnis, jautresnis, doresnis.