Nepartiniai aidai
Nuo nepriklausomybės iki partinės diktatūros
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Kažkada, mes galvojome kad kursime savo Valstybę. Kad mes išsirinksime protingiausius, kurie valdys, bet ir tie protingiausi, prieš priimdami sprendimus tarsis su Tauta.
Kas gavosi? Valdžią okupavo partijos. Esmė ne protingesni, o KOKIOS partijos atstovas esi. Seimūnai nesitaria su mumis, jie siaurame partiniame rate tariasi tarpusavyje. Jie priima sprendimus ne mums, o palankius Jiems, Juos remiančioms firmoms, Jų paskirtiems žemesnio rango valdininkams. Rūpinimasis Tauta ir Lietuva liko tik žodžiuose, veiksmuose tik partinė nauda.
Kažkada mes dar buvome reikalingi. Jeigu ne mūsų pasiaukojantis Bokšto, Parlamento gynimas, jokios Nepriklausomybės ir būti nebūtų. Jeigu ne pirmieji rinkimai, iškėlę Sąjūdį, kuriose buvo toks aktyvus dalyvavimas, jeigu ne pirmasis Referendumas dėl nepriklausomybės,- tie, kurie dabar skelbiasi atnešę Nepriklausomybę būtų likę eiliniais valdininkais. Mes tikėjomės, kad būsime reikalingi visada.
Patriotizmas ar…
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Per trumpą laiką išklausiau porą paskaitų. Abiejų jų esmė panaši (nors vienos autorius fizikas, kitos – religijos atstovas). Net nepanaši, o vienoda. Yra dvi kovojančios jėgos,- neapykanta ir pyktis iš vienos pusės ir meilė iš kitos pusės. Ir kuri iš šių jėgų laimės tai ir lems pasaulio likimą. Tiksliau, jeigu laimės pirmosios jėgos, net nebus ką lemti. Nustebino kitkas, visiškai priešingų, „stovyklų“ atstovai išsakė viena ir tą pačią bendrą idėją.
Bet pereikime prie patriotizmo. Tik tikro patriotizmo, o ne tokio, kokį mums siūlo, visokie delfiai, lendsbergiai, užkalniai, savukynai ir masiškos jų manipuliacijų aukos. Jie ilgais, melagingais išvedžiojimais Jums bandys įrodyti, įvairiausias beprotybes.
Plaktukas ir teisės
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Viskas prasidėjo tada, kai norėdamas įkalti vinį į sieną, pažeidžiau „Vinių kalikų teisių apsaugos“ numatytas taisykles ir su plaktuku pokštelėjau sau į pirštą. Ir net tai būtų nieko, bet skaudėjo ir teko kreiptis pas medikus.
Ne, ant medikų aš nepykstu. Yra įstatymai, sukurti mūsų visų gerovei, ir jie turėjo pranešti ten kur reikia. Tad grįžęs namo, radau žmoną besikalbančią su dviem maloniais policininkais. Šie apžiūrėjo plaktuką, vinis, reples, net kirvį, kažką surašė, ir maloniai atsisveikino.
Ant jų aš irgi nepykstu, įstatymai yra įstatymai, jie tam ir sukurti, kad mes, paprasti žmogeliai gyventume kuo geriau. Tad, net nenustebau, kai netrukus atvykusi „Vaikų teisių apsaugos tarnyba“ išsivežė vaikus. Man jie paaiškino, kokia čia pavojinga aplinka, koks baisus rizikos lygis,- plaktukas, replės, vinys ir dar, o siaube, kirvis. Tiesa, vaikai viso to nesuprato ir verkė. Tačiau jie dar maži, iš kur jiems suprasti, nuo kokių rizikų jie buvo apsaugoti. (daugiau…)
Hibridinis
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Yra toks posakis,- „karas viską nurašo“. Tad, politikams karas – gerai. Bet kokios nesąmonės, bet kokios klaidos, bet kas iššaukia puikų paaiškinimą,- „juk karas“.
Tiesa, karas dabar hibridinis. „Hibridinis“ irgi puikus politikų sumanymas. Juk ne visada girdisi šūviai ir sproginėja bombos, o va nesąmones (sau naudingas) daryti taip norisi… Yra ir kitų pliusų, jau dabar yra šio karo didvyrių, aukų, bet gal sulauksime ir maršalų, ir generalisimų…
Vienas šio karo didvyris ir auka, kad ir Andrius Kubilius. Jam hibridinis rusų tankas, užtvėrė hibridines duris į ET Generalinio Sekretoriaus postą. Ir veltui „krizių valdovas“, apsiginklavęs hibridinėmis prieštankinėmis granatomis šaukė,- „rusai puola“. Europa, apkurtinta hibridinių kononadų, nieko negirdėjo, o ponas didvyris ir, kartu, auka liko be posto. Taip ir norisi išlieti hibridinę ašarą, prie jo hibridinio kapo.
Čia linksma
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Žmonės neemigruokite iš Lietuvos, čia linksma. Visos mūsų valdžios struktūros ir politikai turi tokį puikų jumoro jausmą, kad niekur kitur tokių nerasite. Mums net nereikia kurti anekdotų, jie kuriasi patys. Mes unikalūs, ir beje to neslepiame.
Mūsų nuostabi sostinė Vilnius, mūsų puikių reklamistų net pavadinta „tašku G“. Beje, kaip sako reklamistai-jumoristai „niekas tiksliai nežino kur jis yra“. Tiksliai nežino, bet va APYTIKSLIAI visi žino KUR. Tad kur yra „taškas G“? Taip, jūs labai teisūs – Lietuvoje.
Oi, bet čia niekai. Žvelkime giliau, taip sakant, pasijuskime ginekologais. Taigi, VSD pagauna rusų šnipą, kuris, ponai ir ponios, čia aš visai rimtai,- A.Paleckis. Taip ir prisimenu „Septyniolika Balandžio akimirkų“, taip ir matau Štirlicą, einantį tamsiais ir painiais abvero koridoriais, ir kiekvienam sutiktąjam atsakantį,- „Hitler kaput“. „Gal jis rusų agentas,“- susimąsto Miuleris.- „Na ne, šnipai nesielgtų taip iššaukiančiai“. Tuo metu Štirlicas įkiša galvą į Miulerio kabinetą ir garsiai sušunka,- „Hitler kaput“, nutraukdamas žvalgybininko apmąstymus.
Gaivališka jėga
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Iš tiesų greito galo niekas nepranašavo. Statėsi gražiausi rūmai, gatves puošė nuostabiausios skulptūros, kas savaitę Koliziejuje vykdavo efektingiausios gladiatorių kautymės, mūšių inscenizacijos, o kai Romos imperijos gyventojai pavargdavo nuo kraujo, ten pat buvo demonstruojami gražiausi pasaulio gyvūnai, aktoriai, vietiniai ir vergai, kartodavo dar graikų sukurtas pjeses… Vynas liejosi per kraštus, buvo visiška seksualinės laisvė, galima vadinti, net ištvirkimu. Homoseksualizmas ir pedofilija vis labai plito ne tik tarp patricijų, bet ir tarp miestelėnų. Atrodė šiai viso gyvenimo šventei nebus galo. Tačiau jis jau artėjo… Iš visų pusių tvenkėsi barbarų gentys.
Euras
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Trumpa įžanga. Tą nuostabią dieną, kai Lietuva prarado savo valiutą manęs joje nebuvo. Šis straipsniukas rašytas maždaug du mėnesiai prieš tą DIDĮ ĮVYKĮ. Kažkur patalpinau, išjuokė, kad taip niekada nebus. Ir ŽINOMA, nebus, čia gi viskas tik autoriaus fantazijos, su tikrove neturinčios nieko bendro.
***
Taigi, klausytojai, kaip jūs turbūt žinote, beliko nepilni du mėnesiai iki iškilmingos, istorinės mūsų šaliai dienos, mūsų litas išnyks, kaip dūmas, ir mes turėsime puikų, gerą pinigą eurą, nuo ko visiems bus tik geriau. Apie tai pakalbėti ir užsukau į jūsų puikų miestelį (na, bet ir užkampis, jūs kelius nors kada tvarkote, o tai džipas sėda). Taigi…
Ne, močiute, „euras“ nuo žodžio „Europa“, o ne nuo rusiško žodžio „ievreij“, nepainiokite. Močiute, referendumo taip pat nebus. Neturi „Maxima“ miltelių ir alaus su besibaigiančiu galiojimu. Taip, kad su senaisiais milteliais plaukitės ir Europos Sąjungos ir euro gėrius. Viskas, galiu tęsti?
Istorijos perrašymas
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Istorijos perašymas. Tame nieko naujo. Tik valdžioje įsitvirtinę bolševikai, puolė perašinėti istoriją, prisiekią landsbergistai, pajutę, kad valdžia jau neišslįs, griebėsi to paties.
Svarbiausia, kad laiko praėjo ne tiek daug. Ir liko tų, kas dalyvavo, kas atsimena (nors didieji „vienintelės teisingos partijos“ ideologai ir pataria,- „nepasitikėkite atmintimi, pasitikėkite mumis“). Bet nenukrypkime. Pradžių pradžia,- „Sąjūdis“. Tiesa, ir jis neatsirado iš niekur. Tam tikra inteligentijos priešprieša Sistemai (TSRS) buvo dar anksčiau. Ko gero, pirmas pasipriešinimo impulsas buvo parašų rinkimas PRIEŠ naftos siurbimą Kuršių Nerijoje. Tai buvo dar šaltuoju sovietmečiu, ir tiek parašų rinkėjai, tiek ir pasirašantys nesijautė labai saugūs. Bet parašų buvo surinkta šimtai tūkstančių,- studentų, gydytojų, paprastų darbininkų, mokytojų, dėstytojų… Visų kam rūpėjo išsaugoti nuostabų gamtos kampelį. Tiesa, vieno parašo nebuvo,- Vytauto Landsbergio… (daugiau…)
Seimūnų algos
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Žinoma, mes visi suprantame, kad tai, kas aprašyta žemiau negali vykti mūsų Respublikoje, tad iškart įspėju, kad nors ir naudoju mums įprastus žodžius „Seimas“ „seimo narys“ „euras“ etc, veiksmas vyksta atsilikusioje Afrikos šalyje, na tarkim, Landsberijoje. Žinoma, žinoma, viskas išgalvota, ir bet kokie sutapimai, atsitiktinumas ir daugiau nieko. Ir taip, reportažas iš Seimo rūmų.
Pirmininkaujantis. Taip, gerbiami seimo nariai, registruojamės, registruojamės, šiandien mūsų laukia svarbūs klausimai. Ir kol, pagal mūsų gerbiamos seimo narės, Ekonomistės Teisiosios, pasiūlymą visus seimo narius korespondentai patikrins alkotesteriu, aš pristatysiu pirmąjį klausimą.
Zombinimas
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Kartais netyčia, gal iš kokių pasąmonės gelmių išsprūsta frazė, kuri priverčia susimąstyti. Ir neseniai, ėmiau ir leptelėjau,- „žurnalistų jau nebeliko, liko tik propagandistai“. Beveik lozungas, paimk į raudoną ar trispalvį foną (pagal skonį) ir ant sienos kabink. Beje, tai tiesa. Tikrai nebeliko. Tik ar jų reikia? Ir aš pats, kas aš pats, propagandistas, pradedantis analitikas, ar šiaip nevykęs grafomanas?
Šį kartą straipsnis bus kitoks. Net nežinau ar tilpsiu į vieną dalį, nes minčių susikaupė daug, ir pabandyti jas išlukštenti, kad būtų iškart tinkamos valgymui, nebus taip paprasta. Tad mintys irgi gali šokinėti, nepykite. Beje, iškart įspėju (ko nedarys propagandistai), tai ką dėstysiu žemiau, mano asmeninė nuomonė, aš galiu klysti. Visumoje aš dažnai klystu. Tad… Išvadas darykitės patys.