Nepartiniai aidai
VSD (NE)dalyvavimas rinkimuose
Parašė: Saulius redaktorius
2020/03/04
Pasirodė informacija, kad VSD sekė V. Ušacką, taip pat rinko informaciją apie G.Nausėdos komandą. Informaciją pateikė Seimo narys V. Bakas, remdamasis „aukšto rango VSD pareigūno“ raštu. Žinoma, žinoma, VSD paskubėjo visą informaciją paneigti. Mes iškart šventai jų paneigimu patikime, bet, šiaip, dėl proto mankštos, pamąstykime, o kam būtų naudingas tokios informacijos rinkimas.
Prisiminkime, Prezidento rinkimų išvakarės, ir, atrodytų, neigiama informacija apie konkurentus lyg ir naudinga visiems. Iš šio sąrašo lyg ir galima išmesti dabartinį Prezidentą, kuris neprašys rinkti info apie jį patį. Tačiau, kadangi duomenys rinkti apie Ušacką, įtariamųjų ratas dar labiau siaurėja. Čia trumputė citata iš rašto, kurį gavo V. Bakas:
Rašte nurodoma, kad VSD direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis nurodė, kad „reikia paremti“ V. Ušacko politinį oponentą, „informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“.
(daugiau…)Visuomenės vertybių prioritetai Lietuvoje
Parašė: dr. Daiva Sirtautienė
2020/03/02
(Kalba, turėjusi nuskambėti „KSS-Santalka Lietuvai“ sueigoje, Radviliškyje 02 29.)
Gerbiamieji, taip gražiai čia susirinkę.
Prisipažinsiu: man labiau patinka kalbėtis, o ne kalbėti. Todėl, pasinaudojusi proga, norėčiau užduoti tik vieną klausimą (bent pagalvojimui): kokią vertybę pirmiausiai įvardytumėte, kaip Jums, asmeniškai, labai svarbią?
Neabejotinai, viešojoje erdvėje esate girdėję įvairių kalbų apie vertybes, o kartais ir apie tai, kad vis labiau stebėti galima vertybių nuvertėjimo metą. Ar tikrai?
Apie tai ir noriu pakalbėti, remdamasi su kolega ir studentų (žurnalistukų, taip vadinu savo studentus, žurnalistiką dar tik studijuojančius) komanda atlikto Lietuvos žmonių vertybių mokslinio tyrimo rezultatais, kurie, manau, aktualūs ir šiandien. Galutinis šito tyrimo tikslas buvo pasižiūrėti, kaip visuomenės vertybės atsispindi žiniasklaidoje. Tačiau iškart kilo klausimas: o kokios vertybės yra svarbios Lietuvos žmonėms? Tos, kurių žiniasklaidoje ieškoti reiktų? Kai ko nors nežinai arba nesi tikras, viskas paprasta: pasiklausti žmonių reikia. Tų, kurie yra vertybių turėtojai ir saugotojai. Tą ir padarėme. Bet prieš tai reikėjo vertybių sąrašą susidėlioti. Po siūlymų „lietaus“ ir kritinio jo įvertinimo, išryškėjo 24 vertybių sąrašas. Kiekvieno apklausiamojo paprašėme įvertinti atskiros vertybės iš sąrašo svarbumą – labai, vidutiniškai ir mažai vertinama.
(daugiau…)
Ar ilgai būsime savos sistemos įkaitai ?
Parašė: Jonas Kaminskas
2020/02/29
Tiesos ir gėrio paieška Lietuvoje, karštligiškai tęsiasi visą nepriklausomybės laikotarpį – kuriasi vis naujos partijos, iškyla ir nusileidžia vis nauji „gelbėtojai“, suskamba vis nauji šūkiai dar skambesni pažadai, bet rezultatai: – Lietuva vis daugiau praskolinta, vis daugiau nykstanti, nusivylusi, supriešinta ir nelaiminga. Kaltiname visi, visus ir viską – vieniems kalčiausia Rusija, kitiems, blogio centras Amerika ir Europa. Kairė, kaltina dešinę, dešinė – kairę….. ir taip nuolatos ir be pabaigos. Nesustojame, iš inercijos, vis lipti ir lipti „ant to paties grėblio“ – desperatiškai ieškome vis naujų gelbėtojų, nesusimastydami, kad visas Lietuvos bėdas lemia ne asmenybės, ne valdžioje esantys žmonės, bet esama valstybės valdymo sistema – santvarka, sukurta ir veikianti valdančiosios klasės diktatorinių galių užtikrinimui. Visi esame šios sistemos įkaitai – tiek Tauta – pilietinė visuomenė, tapusi bevalė ir beteisė, savo išrinktųjų atžvilgiu, tiek išrinktieji – automatiškai tampantys ne rinkėjų, bet valdančiosios klasės atstovais, neprivalantys atstovauti rinkėjams, neprivalantys jiems atsiskaityti neprivalantys žinoti ir vykdyti jų valią, todėl tampantys pažeidžiami – lengvai manipuliuojami ir įtakojami suinteresuotų savanaudiškų jėgų, kurioms, dažnu atveju, yra įsipareigoję „atidirbti“ , už paramą rinkimuose, už vietą sąraše, ar tiesiog už ramų gyvenimą.
Prisvilęs blynas Užgavėnėms, ar virvė tautai ant kaklo?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/02/25
Jau kuris laikas matome įkyrius bandymus suvaržyti žmonėms konstitucijos garantuojamas teises. Įvairaus plauko politologai, dieną naktį kala mums į galvas, kad Lietuvą turi valdyti partijos ir pageidautina dvi pagrindinės. Na kokias partijas jie turi galvoje, nedidelė paslaptis. Atrodo, kas čia tokio, maža ką politologai šneka ir nušneka. Bet tas įkyrumas kėlė rimtą įtarimą, kad Lietuva kažkam ruošiama.
Ir vėl gi, nesunku nuspėti kam. Tai netrukus įgarsino Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, paskelbęs, kad jo manymų mažoritarinė sistema neatitinka konstitucijos nuostatų, bent kaip jis jas supranta. Galima skaityti konstituciją skersai ir išilgai, niekur nerasi, nei žodžio prieš mažoritarinę rinkimų sistemą. Kaip beje niekur nerasi, kad Lietuvą turi valdyti partijos. Tai kodėl tautai primygtinai norima primesti šią nuostatą? Kam ji naudinga? Savaime suprantama, kad partijoms. Taip toms pačioms, korupcijose paskendusioms, nepopuliarioms partijoms. O konstitucinio teismo pirmininkas gaunasi yra jų talkininkas.
(daugiau…)Už ką balsuosime?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/02/21
Artėja rinkimai. Pilasi partijų, partijėlių, judėjimų pažadai. Jau girdime, kaip mes gyvensime geriau, jeigu išrinksime TUOS. Ir kaip gyvensime blogai, jeigu rinksime ANUOS. Nieko asmeniško, tik rinkimai. Ir kadangi tai toks laikotarpis, kai Lietuvos pilietis tampa staiga svarbus Valdžiai, ir aš nusprendžiau papasakoti, už ką balsuočiau aš. Gal būt tai taps kažkurios partijos, o gal ir „Nepartinio aljanso“ prioritetu.
Judėjimo ar partijos, už kurį balsuočiau, pagrindine vertybe turėtų būti Žmogus, Pilietis. Žmogui turi būti sudarytos sąlygos gyventi oriai iš savo darbo, savo verslo, savo kūrybinės veiklos, o ne tik iš tarnavimo partiniams monopolistams. Tam reikia ne tiek ir daug,- skatinti privačius, smulkius, vidutinius verslus,- pradžioje juos atleidžiant ar sumažinant mokesčius. Lygiai taip pat turi būti elgiamasi ir su individualia darbine veikla,- ji turi būti skatintina, o ne dusinama.
Juk bet kuris iš darbingų žmonių, gali išsilaikyti pats, tik žinoma, ne dabartinėmis sąlygomis. Vienodi mokesčiai man, atsidariusiam nedidelę krautuvėlę, ir prekybos centrams, bet kokiam mano verslumui iš kart sako – NE. Net bokse sportininkai skirstomi pagal svorio kategorijas, gaidžio svorio kovotojas neišleidžiamas į ringą kovoti su dramblio svorio. Lietuviškame biznyje, deja, priešingai,- nori išsilaikyti,- nugalėk visas „maximas“… Teisinga? Žinoma, kad ne.
(daugiau…)Diskusijos ar ginčai? Logika ar emocijos?
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/02/15
Du straipsniai, dvi nuotraukos ir emocijos liejasi laisvai. Kas atsitiko su kai kuriais? Kur dingo šaltas protas? Ir kodėl emocijos liejasi laisvai? Nes užkliudyta kažkas pamatinio. Kažkas kas vadinama teisingumu.
Priminsiu teisingumas išplaukia iš bendruomenės mentalinio lygio, kuri apsprendžia tradicijų, papročių visumą. Kažkas teisingumą tapatina su teisėtumu, kas yra visai neteisinga. Nes teisėtumas kyla iš teisės aktų, kodeksų ir t.t. Kurie parašomi dažniausiai tam tikros srities specialistų. Dažnai angažuotų specialistų, turinčių savanaudiškų tikslų, rašant vieną ar kitą įstatymą. Lietuvoje todėl mes ir jaučiame diskomfortą, nes teisingumas dažnai prasilenkia su teisėtumu.
Jaunimo darbo analizė
Parašė: Tadas Ja
2020/02/07
Jaunas žmogus (14-29 m.) šiandieninėje Lietuvoje pristatomas kaip indėlis į ateitį, kuris duos vaisių politikos, technologijų, medicinos bei kitose srityse. Viena tikrai aišku, jei jauni žmonės pradės dirbti ankščiau, tai ateityje mokės, žinos daug daugiau nei 30 –metis ar 50 –metis. Šių laikų jauni žmonės yra iniciatyvūs, greitai mokosi bei suranda naujų ir greitų būdų išspręsti problemas.
Jaunimo darbo analizė.
Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2018 m. vidutiniškai dirbo 110,6 tūkst. 15-24 m. amžiaus jaunuoliai, o 2019 m. vidutiniškai dirbo 108 tūkst. tos pačios amžiaus grupės jaunuoliai. Aiškiai matome, jog 2019 m. jaunuolių dirbo 2 tūkst. mažiau nei 2018 metais. Šie skaičiai parodo, jog jaunimas pradeda nedirbti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra darbdavio mokamas darbo užmokestis, kuris nevilioja jaunų žmonių dirbti.
Kam Reikalinga Ideologija
Parašė: Arvydas Ugenskis
2020/02/06
Reikia ideologijos ar ne? Kaip amžinas klausimas.- būti ar nebūti? Vienareikšmio atsakymo nėra. Galima gi gyventi be jokios ideologijos ir tai vėlgi bus ideologija, kad ir anarchistinė. Tai kam tada ta ideologija reikalinga? Gyvenkim, kaip gyvenam ir tiek. Bet ne, laikas nuo laiko atsiranda, kokia nors ideologija. Atsiranda ir įvyksta perversmas visuomenėje. Negi žmonėms protas pasimaišo, kad ima ir įtiki į kažką? Ne gerbiamieji, ideologijai atsirasti turi būti subrendusi socialinė terpė. O atsiradimo priežastis noras gyventi geriau.
Visada žmonės norėjo, nori ir norės gyventi geriau. Ir jei jie bus nepatenkinti savo padėtimi nori, nenori atsiras ideologija, kuri siūlys kelius padėčiai pagerinti. Ar ji bus įgyvendinta ar ne tai jau kitas klausimas, bet kad gali užvaldyti protus, tai jau tikrai. Prisiminkime neseną istoriją – Marksizmą, Leninizmą ir tarybų Sąjungą, fašistinę Vokietiją ir Hitlerį, o kiek jų pavyzdžiu pasaulyje socialinių eksperimentų įvyko įvairiose šalyse ir tebevyksta? O viskas tik dėl to, kad žmonės nori gyventi kitaip, dažniausiai geriau. Ir kas tada tiems žmonėms yra ideologija? Tai priemonė norimiems tikslams pasiekti. Štai ir atsakymas į klausimą, – kas yra ideologija? Ar ta priemonė gera ar bloga galima spręsti tik iš jos panaudojimo rezultatų. Socializmas, komunizmas neatlaikė išbandymų, nacionalsocializmas, fašizmas taip pat. Bet socialdemokratija gyvuoja. Liberalizmas taip pat.
Ar apginsime vaikus nuo… prokurorų?
Parašė: Saulius redaktorius
2020/02/04
Tendencingai pateiktas MG Baltic televizijoje Kručinskienės interviu, žinoma, visai atsitiktinai sutapo (pas mus gi būna atsitiktinai, kai reikia) su įdomesniu, ir svarbesniu įvykiu,- prokuratūra Kručinskienės byloje pateikė kasacinį skundą.
Ir šis bylos posūkis toks keistas, kad reiktų pamiršti tą kandidatavimą (beje, neįvykusį ir kažin ar įvyksiantį), tuo labiau, kad galimi įvykiai tikrai grėsmingesni. Tiek Kručinskienei, tiek mums visiems. O paprasčiau,- ar sugebėsime apginti nuo prokurorų savo vaikus?
Iš raudonos į pilką
Parašė: Saulius redaktorius
2020/01/28
Vienoje nedidelėje okupuotoje valstybėje visa valdžia buvo vienos partijos rankose,- „Raudonosios“. Žinoma, ši partija valdė taip, kaip reikia okupantui, bet laikas bėgo, šalies gyventojai sujudo ir išvijo okupantą.
Negalima sakyti, kad aukštieji „Raudonosios“ partijos nariai nenorėjo tos valstybės nepriklausomybės. Juk anksčiau, visas duokles, surinktas iš gyventojų, „raudonieji“ turėjo siųsti okupantui. Žinoma, kažkas ir tiems aukštiesiems nariams likdavo, bet mažai, mažai… O čia, tokios perspektyvos,- viskas ką pasiėmei – Tavo.
Ir štai, valstybė, jos gyventojų dėka išsivadavo, ir atrodė, kad partijai atėjo puikūs laikai,- rink duokles ir džiaukis. Bet iškilo viena problema.
Gyventojai, kad juos kur velniai nujotų, norėjo patys valdyti, arba bent jau pasirinkti, kas juos valdys. O iš vienos partijos, koks čia pasirinkimas? Bet visų baisiausia, kad tuo metu, gyventojai buvo vieningi, taigi pavojingi. Supyks ir nuvers raudonąją partiją.
Bet rado išeitį „raudonieji“, o gal bespalviai pasiūlė. Ir išeitis labai paprasta,- iš „raudonosios“ partijos ir „valdiškųjų bespalvių“, reikia padaryti dvi partijas – „juodąją“ ir „baltąją“. Ir tada žmonės galės rinktis, tačiau nors ir ką jie pasirinktų, valdžioje bus tie patys. „Geras policininkas“ ir „blogas policininkas“, ir nesvarbu, kad vieną kadenciją blogas, o paskui jį pakeičia geras, svarbu abu jie dirba toje pat struktūroje, ir siekia naudos jai – policijai. Tad taip ir su tom partijom. Geras buvo sumanymas, gudrus.
Gerai ir tai, kad visi už „baltieji“ apšauks blogais ir dirbančiais su okupantais, visus tuos, kurie nepalaiko jų. O „juodieji“ lygiai tą patį darys su savo priešininkais. Vienybės neliks. O kai nelieka VIENYBĖS, kas ta Tauta,- daryk su ja ką nori.
Kadangi naujų partijų vadovai buvo ambicingi, net didžiausi skeptikai patikėjo,- o taip, valstybėje demokratija, dvi partijos, ir galime rinktis vienus arba kitus, juk visi matė, kaip tos buvusios raudonosios partijos dalys tarpusavyje riejasi. Šitą matė, šitą rodydavo, o va, kad kai jiems naudinga jie viską susitaria, šitą rodyti pamiršdavo. Kad tada, kai būdavo svarbu JIEMS abi partijos tapdavo vieninga „pilkąja partija“, šito nematė niekas, ir Tauta pasidalinusi į „juodųjų šalininkus“ ir „baltųjų šalininkus“ riejosi tarpusavyje. Vienybė dingo.
Partijos (tiksliau, ta pati partija, buvus raudonoji, dabar pilkoji) pirmiausia sau pajungė spauda. Oi ne, negalvokite nieko blogo, jie korespondentus pašaudė tik pradžioje, o paskui pinigais, pinigais – juos. Ir net savarankiškų, nepalaikančių partijos jie per daug neskriausdavo, tegul sau rašo, kol pinigai pasibaigs.
Žinoma, pilkieji sau pajungė prokuratūrą, teismus, visus saugumus ir kitas baudžiamąsias struktūras, priėmė sau įstatymą, kad tik patekę į Aukščiausią Valdžią partijos gauna lėšų iš gyventojų „partinei veiklai“, o kitų lėšų, kaip ir būti negali. Ir po visų tų pertvarkų, išdidžiai pareiškė,- „kurkitės naujos partijos, kurkitės ir dauginkitės“. Tiesa, kaip joms kurtis ir daugintis, be pinigų, be spaudos palaikymo – nenurodė.
Ir valdė šalį tos dvi susilieją partijos,- juoda ir balta,- pasikeisdamos. Nors, iš tiesų jau daug kas matė tik vieną – pilką partiją. Ir žinoma, kažkokiais stebuklingais būdais į Aukščiausiąją Valdžią patekdavo ir kiti. Bet… jų buvo per mažai, vieni jie negalėdavo, tad turėjo šlietis prie juodų arba baltų, ir taip tapdavo pilkais…
Taip taip, buvo, kas bandydavo apeidamas pilkuosius valdžion pakliūti, bet vienus pilkųjų prokurorai pagriebdavo, tik prie valdžios priartėjus. Kiti, tokie „žalieji“ net į valdžią pateko, bet ten juos jau taip spauda užsipuolė, kad jie iš tos baimės papilkėjo.
Taip ir liko toje valstybėje valdanti pilkuma, per amžių amžius. Viena pilkuma – viena Tiesa…
P.S. Kaip Jūs ir patys supratote, bet kokie atsitiktiniai sutapimai su tikrove GRYNAS ATSITIKTINUMAS. Visa, kas čia parašyta, tik autoriaus fantazija.